Trečiadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, ši diena kasmet yra vienas laukiamiausių kultūros įvykių Lietuvoje. „Mums visiems linkiu išgirsti ne tik laureatų pavardes, bet ir formuluotes, už ką skiriamos premijos. Pasinaudokime tomis formuluotėmis kaip žemėlapiais ir leiskimės į ilgą pažintinę kelionę po laimėtojų kūrybą. Tai tikriausiai ir bus pats geriausias ir prasmingiausias būdas juos pasveikinti“, – sakė kultūros ministras, kartu dėkodamas Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už sklandų darbą, už tai, kad atsakingai ir kompetentingai tęsia savo misiją.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, kino režisierius Audrius Stonys paskelbė 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Aktorius Vidas Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, menotyrininkė Agnė Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, fotomenininkas Remigijus Treigys – už laiko ženklų poetiką fotografijoje, tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą.
A. Stonys padėkojo komisijos nariams už nelengvą darbą išrenkant laureatus. Komisijos nariai – architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
„Folkloristikos aktualizavimą, tarpdisciplininio, kultūros refleksiją, vizualaus meno, stereotipų kritiką, …“ – ?
Pasidomėjau ir aš, kam ir kokios buvo suteiktos premijos. Tačiau išvydusi kultūrines refleksijas su folkloristikos aktualizavimais, buvau lengvai šokiruota. Tipiniai daujotyčių išsireiškimai, kurie, panašu, jau tapo norma ir daug kam priimtina.
Ir aš sukrėstas 🙂 Bet jau niekas nebestebina, tiek pragyvenus ir mačius… Tariama kultūra, tariami meno žmonės, tariami intelektualai, tariami profesoriai ar pasipriešinimo dalyviai (lietuviškai – rezistentai).
Ne visi tariami, ne, bet kiek jų šiandien lietuviškai nebesurezga vos poros sakinių? Be stabų politikoje, mene, sporte, tikėjimuose, be stabų bet kur žmonės negali… Kasdien stabai ir mitai kuriami silpnesnių (!) žmonių… Juk kokia gyvenimo prasmė, jei nėra ką garbinti, klūpoti prieš ką, nors giliai pilvo apačioje jaučiama, kad priešais ne asmenybė, o pageidavimų koncertų garsiakalbis? Stebinamasi: „ak, kaip čia tas ponas ar ponia pasielgė, kodėl taip, pvz., balsavo, oi, ne, negali būti, suklydo, matyt, ne tą mygtuką paspaudė, nes tuo pačiu metu telefone rašė laba svarbią žinutę“ Tai toks būtų eilinis papilstymas – „folkloristikos aktualizavimas“ 🙂
Nėra ką bepridurti, nebent tai, kad pritariu visoms čia išsakytoms mintims. Ir dar, kad niekad nepraleidžiu progos perskaityti Pajūriečio komentarų, kurie paprastai būna labai taiklūs arba priverčia nusišypsoti (pvz., etninės kultūros globos apibūdinimas) ?.
ačiū 🙂