Socialdemokratai pasiūlė Seimui pasirūpinti konfiskuotų ar dėl netinkamų laikymo sąlygų prieglaudose atsidūrusių gyvūnų išlaikymu, kol vyksta tyrimas ar teismo procesas.
Po pateikimo „Už“ pasiūlymą keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą balsavo 87 Seimo nariai – dabar jį toliau svarstys Seimo komitetai.
Įstatyme numatyta, kad savininkas ar gyvūno laikytojas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atlygina žalą. Tačiau teisminiai procesai vyksta ilgai, kartais pusę metų ar ilgiau, o laikinai konfiskuotais gyvūnais rūpinasi – ir esant poreikiui gydo – laikini gyvūnų globėjai“, – paaiškina pataisas pristačiusi Seimo laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Ji pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai teismo nutartyje nenurodoma, kas turi apmokėti išlaidas, patirtas dėl laikino gyvūnų laikymo iki grąžinant savininkui arba perduodant naujam savininkui. Laikini gyvūnų globėjai – gyvūnų globos namai – neturi galimybių išsireikalauti, kad už suteiktas paslaugas būtų sumokėta.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2019–2021 m. daugiausia gyvūnų konfiskuota Lazdijų, Jonavos, Kelmės, Šiaulių, Kauno r., Klaipėdos r. savivaldybėse.
„Gyvūnų prieglaudos rūpinasi bešeimininkių, pasiklydusių gyvūnų priežiūra ir naujų gyvūnų globėjų paieška. Ar teisinga jiems užkrauti laikinai konfiskuotų gyvūnų išlaikymo naštą?
O juk neretai laikinai konfiskuojamas ne vienas, o daug netinkamomis sąlygomis laikomų ar neprižiūrėtų gyvūnų iš nelegalių veislynų“, – pasiūlymo motyvus dėsto O. Leiputė.
Įstatymo projektu siūloma, kad tokios išlaidos būtų apmokėtos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
„Priimdama sprendimą dėl gyvūno paėmimo, VMVT neturėtų užkrauti finansinės naštos nevyriausybinėms organizacijoms ar savivaldybės administracijai. Lėšos turėtų būti numatytos ministerijos biudžete.
Laikini globėjai (gyvūnų globos namai) galėtų būti tikri dėl nenumatytų finansinių išlaidų už paslaugas atlyginimo“, – pažymi Seimo narė.
