J. Česnavičius. Raudonoji žvaigždė

Bevartydamas pirmosios okupacijos metų bolševikinę spaudą, prisiminiau niūrią komunistinę praeitį. Ištisi puslapiai – vien bolševikinė* propaganda.

Kas tokius laikraščius anais laikais galėjo skaityti?! Ne be pagrindo anais niūriais laikais, bolševikinė/komunistinė spauda dažnais atvejais darbovietėse buvo verčiama privalomai prenumeruoti.

1940 m. spalio 30 d. Kauno miesto LKP (b) CK vykdomojo komiteto organo TIESOJE Nr. 119. rašliavoje aptikau vieną paveikslėlį, vaizduojantį kaip Kauno darbininkai ruošiasi bolševikų revoliucijos metinėms pažymėti. (Suprantama, ne revoliucijos, bet Petrapilyje bolševikų įvykdyto perversmo. Revoliucijos bolševikiniame/komunistiniame lageryje vyko: 1953 m. – Vokietijoje, 1956 m. Vengrijoje, 1968 m. – Čekoslovakijoje… Neabejotina jog ir 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje taip pat priskirtinas visuotinam tautos sukilimui prieš brutaliai iš šalies Lietuvai primestą bolševikų valdžią ir tvarką.).

Tad tos žvaigždžių gamybos paveikslėlio kontekste ir pasisakysiu.

Nuotraukos komentaras skelbia: Visu spartumu ruošiamasi didžiai Spalio šventei. Šiame vaizde matyti sporto halėje medžio paruošimą medinėms žvaigždėms, portretams ir kitiems dalykams, kurie bus naudoti Kaunui papuošti.

Pastebėsiu, kad ir antrosios okupacijos metais Baltijos valstybės masiškai buvo puošiamos žvaigždėmis. Kaip pavyzdį pateikiu medžiagines skulptūras Antakalnio g. gale (už troleibusų žiedo), Vilniuje. Jos sistemingai buvo atnaujinamos, o jaunimas po kelių dienų, sistemingai sudraskydavo.

Ką ir bekalbėti (!), tikrai nepriklausomos Lietuvos, pasidalintos tarp Ribbentropo-Molotovo (Stalino ir Hitlerio) pakto slaptaisiais protokolais įtakos sferomis, o 1940 m. birželio 15 d. okupuotos bolševikų imperijos, ne tik Kaunas bet ir visa lietuvių tauta ruoštasi lapkričio mėn. „didžiai šventei“ pažymėti. Kas be ko, o Kauno darbininkai, raikomų, partkomų įpareigoti, privalomose eitynėse tikrai buvo verčiami nešti raudonas žvaigždes ir transparantus, kurių užrašai skelbė: „Darbinius įsipareigojimus viršysime anksčiau laiko“, „Tegyvuoja didysis Stalinas!“, „Tegyvuoja didžioji, nenugalimoji Markso – Engelso – Lenino – Stalino vėliava“, „Tegyvuoja leninizmas!“…

Straipsnyje nieko nerašoma, tačiau, savaime suprantama, jog eisenos dalyviams bus išdalinti šimtai Stalino portretų, kuriuos aukštai iškėlę privalės nešti eisenos dalyviai.

Dar prieš vadinamąją šventę bolševikų obalsiai buvo paskelbti tos pačios „Tiesos“ 124-me nr., (lapkričio 5 d.) – viso 42. (Tai ką proletarai privalės minos eitynių vardu deklaruoti kaip visuomenės nuotaikas).

Keletą iš tų obalsių čia galima pacituoti: „Klasės broliams, kapitalo kaliniams, kovotojams už darbininkų klasės išlaisvinimą visame pasaulyje – mūsų broliškas sveikinimas!“; „Tegyvuoja mūsų brangioji Raudonoji Armija – galingoji tautų taikingo darbo tvirtovė, ištikimas Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos laimėjimų saugotojas!“; „Pramonės, transporto prekybos ir žemės ūkio stachanoviečiams, garbingiems mūsų krašto žmonėms – bolševikiškas sveikinimas!“; „Kolchozninkai ir Kolchozninkės! Kovokite už aukštą derlių ir visuomeninės gyvulininkystės pakėlimą! Stiprinkite visuomeninį kolchozų ūkį! Tegyvuoja pasiturintis ir kultūringas kolchozų gyvenimas!“; „Tegyvuoja mūsų kolchozų valstiečiai!; „Visos profsąjungų narių masės auklėjimas leninizmo dvasia yra garbinga Tarybų profsąjunginių organizacijų pareiga. Tegyvuoja Tarybų profsąjungos – komunizmo mokykla!“; „Tegyvuoja Komunistų Internacionalas – organizatorius kovos už darbo žmonių pergalę!“.

Bet praėjus 80 metų nuo bolševikinio perversmo Petrapilyje, Markso-Engelso-Lenino-Stalino liaupsinta komunistinė santvarka ir imperija sužlugo.

Ar ne paradoksalu, kad tie patys proletariato išvaduotojai iš kapitalo vergijos, griežtai skelbę ir vykdę privačios nuosavybės, gamybos priemonių nacionalizavimą iš „buožių“, ir kapitalistų („buržujų“), o žlugus komunistinei imperijai (SSSR/TSRS), patys tapo visuomeninio, kolchozinio ir valstybinio turto grobstytojais.

Dažnas virto tuo pačiu kapitalistu-milijonieriumi, oligarchu. Tad, kur dingo komunistų moraliniai principai, atsakomybė prieš engiamą proletariatą?

Šiandien Lietuvoje komunistinė ir nacionalsocialistinė simbolika uždrausta, tačiau, kaip ne keista, komunizmo simbolika lyg iš pasalų tai vienur, tai kitur (ar tai dėl aplaidumo, tarnybų neprincipingumo), tos raudonos žvaigždės kartas nuo karto vis dar darko miesto įvaizdį.

Spalio, lapkričio mėnesiais miesto reklamos pavidalu buvo papuoštos viešojo transporto stoteles. Pasirodė stendai. Ką ir bekalbėti apie besireiškiančius graffiti „menininkus“, patamsiais tepliojančius daugelio miesto pastatų sienas.

Tose chuliganiškose teplionėse taip pat dažnai įterpiamos penkiakampės. Ar tai ne sąmoningai daroma žalą visuomenei, miesto įvaizdžio bjaurojimas?

Abu totalitariniai režimai nusikalstami. O jeigu kas bandytų paprieštarauti dėl žvaigždės, tepavaizduoja vietoj jos svastiką. Bus matyt kuo tai atsilieps.

Tokios politinės realijos.

Nukentėjęs nuo totalitarinių režimų –

Jonas Česnavičius