Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2023 metų siūloma didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą.
Pagal įstatymo pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne būtų didinamas nuo 10 iki 50 Eur/t.
Aplinkos ministras tvirtino, kad 50 eurų tarifas už toną nėra didelis ir Lietuva vis tiek liktų pigiausių sąvartynų šalis.
Pasak jo, gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai pakels gyventojų sąskaitas, nėra tiesa. Be to, ministras pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse šis mokestis yra didesnis: Latvijoje – 65 Eur/t, Lenkijoje – 61 Eur/t, Estijoje – nuo 2022 m. – 90 Eur/t.
„Šiandien jau yra 2020 m. rezultatai: matome, kad sąvartynuose yra šalinama 17 proc. komunalinių atliekų susidarančio kiekio.
Perspektyvoje norėtume pasiekti 5 proc., todėl sąvartynai turėtų tapti tik galutine alternatyva tam, ko neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti“, − pabrėžė S. Gentvilas.
Pasak ministro, 50 eurų taršos mokestis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros, tokios, kokia vyksta šiandien Kėdainiuose, besiplečiant Zabieliškio sąvartynui, kuris yra plečiamas prieš pačių kėdainiečių ir regiono gyventojų interesus.
Padidintas sąvartyno mokestis padėtų užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių, sudarytų galimybes pasiekti, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.
Teikiamomis pataisomis numatoma į mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą įtraukti ir subjektus, eksploatuojančius organinius tirpiklius (OTN) naudojančius įrenginius. OTN įrenginių savininkai ir veiklų vykdytojai, kurių Lietuvoje šiuo metu 117, būtų priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius, kas paskatintų juos pereiti prie labiau ekologiškų alternatyvų.
Projekto iniciatoriai teigia, kad šios pataisos sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins tas ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 16 d.
