Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti

Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuošliaužos formuojasi ir kitose kalno dalyse.

„Labiausiai nerimą mokslo, geologų ir archeologų bendruomenei kelia tai, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėn. nevykdomi jokie tvarkybos darbai, o tai gali sunaikinti ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies simbolį – Gedimino kalną“, – teigia VILNIUS TECH doc. dr. Šarūnas Skuodis.

Lietingasis sezonas kelia daugiausiai iššūkių

VILNIUS TECH ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti jau dabar, įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes būtent šiuo metų laiku yra didžiausia tikimybė, jog įvyks nuošliauža.

„Rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat ir žiemą, tirpstant sniegui, gruntas yra smarkiai prisotinamas vandeniu. Būtent tuo metu jis yra sunkiausias, o stipris mažiausias, todėl smarkiai padidėja nuošliaužų tikimybė“, – dėmesį atkreipia specialistas.

Pasak VILNIUS TECH eksperto, nustatyta, kad ir kitose Gedimino kalno dalyse potencialiai formuojasi grunto nuošliaužos. Pateikiami net keli modeliavimo rezultatai su potencialiomis nuošliaužų formavimosi vietomis, kuriose galima matyti pradinius nuošliaužų formavimosi židinius. Pavyzdžiuose nuošliaužų susiformavimo rizika – itin aukšta.

„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos“, – konstatuoja docentas.

Anot jo, Lietuvos nacionalinio muziejaus projekto modelis sukurtas atskirai vien tik pietrytinei kalno zonai, nes šioje vietoje yra besiformuojanti šlaito nuošliauža. Tai buvo pastebima ir be specialaus modelio.

Problemoms spręsti – planas pagal 3D modelį

Į 3D modelį įtraukta visa Gedimino kalno geologija – išnagrinėti kalno sluoksniai ir ant jo stovinčių konstrukcijų antžeminės dalys su pamatais. Įtraukti net ir tokie objektai, kaip funikulieriaus pamatai, šaltinėlis rytiniame kalno šlaite, tuneliai ir gruntas, kuriuo yra užpildytos tunelių ertmės. Taip pat – pėsčiųjų pakilimo takas, atraminės sienos vakarinėje ir šiaurinėje Gedimino kalno dalyje su aplink esančiais statiniais bei jų liekanomis.

„3D modelis buvo sukalibruotas pagal esamos monitoringo sistemos duomenis. Buvo žinoma, kad Aukštutinės pilies rūmų pietrytinio kampo nuosėdžiai siekia 6 cm, o atlikus 3D modelio skaičiavimus gauti identiški rezultatai. Tai įrodo, kad sukurtas modelis yra patikimas ir leidžia simuliuoti įvairius Gedimino kalno šlaitų, kartu su esamomis konstrukcijomis, scenarijus. Turėdami šį modelį tik dar labiau įsitikinome, kad nebegalime ilgiau atidėlioti kalno gelbėjimo darbų“, – pabrėžia Š. Skuodis.

Vėliau 3D modelį VILNIUS TECH papildė likusiais šlaitais ir konstrukcijomis, siekiant įvertinti nuošliaužų formavimosi riziką bei nustatyti labiausiai tikėtinas jų vietas, plotį ir gylį. Tai atlikta modeliuojant esamą Gedimino kalno situaciją ir simuliuojant atmosferos poveikį jam – t. y. kritulius arba sniego tirpsmą. Paviršinis gruntas, kuris buvo supiltas dar per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, nuo atmosferos poveikio šlampa, sunkėja, o jo savybės silpnėja.