Vakar Vilniuje Katedros aikštėje vyko taikus šeimų mitingas. Seni ir jauni, su vaikais, pasipuošę valstybės simboliais žmonės susirinko, kad praneštų šiai valdžiai, jog Tauta nori būti girdima, nes jos lūkesčiai kardinaliai nesutampa su šios valdžios darbais.
O ką gavo iš valdžios? Vietoj kalbėjimosi ir dialogo valdžia pastatė tvoras, pasitelkė gausybę policininkų ir riaušėms malšinti skirtą techniką. Ko bijojo ši valdžia? Kad žmonės kažką jiems padarys? Tikriausiai priežastis buvo visai kita.
Vakar valdžia pasistengė, kad vaizdai Vilniuje primintų Rusiją, kur demokratijos trokštantiems žmonėms tik prasitarus apie ketinimus taikiai protestuoti prieš diktatūrą, valdžia nedelsiant griebiasi represijų ir demonstruoja galią, siekiant atgrasyti žmonės nuo mitingų.
Klausimas kyla, kodėl ir konservatorių-liberalų valdžia taip elgiasi? Kodėl visomis išgalėmis buvo siekiama sudaryti įspūdį, esą į mitingą susirinks ne paprasti, taikūs žmonės, o gerai organizuoti ir nusikalsti linkę asmenys, kurie tarnauja priešiškoms Lietuvai jėgoms?
Akivaizdu, kad tokiu būdu grasinama, susirinkusieji menkinami ir žeminami dėl to, kad tiek dabar, tiek ateityje kuo mažiau žmonių išdrįstų prieštarauti šios valdžios sprendimams.
Neabejotina ir kitkas – valdžia nori, jog visuomenė galvotų, kad priešai kuria agresyvius planus kelti sumaištį valstybėje ir neva visai Tautai viskas gerai.
Tokiu būdu pro dūmų uždangą galima ramiai sukti savo aferas, kurios, kaip dabar matome, mokesčių mokėtojų pinigų taškymo mastais pralenks ir kelis kartus Lietuvai brangiau kainavusį, nei galėjo, SGD laivą.
Kaip kitaip užgožti keliamus mokesčius, auksinės tvoros ir auksinių namelių statybas, kurių reikalingumą komentuojantys valdžios atstovai patys painiojasi – kam reikalinga tvora, jei perkami nameliai net 40 000 nelegalių pabėgėlių?
Jei statoma tvora, gal namelių nereikia, arba atvirkščiai?
Ši valdžia paprastus žmones laiko kvailiais, kurie neturi teisės prieštarauti nei drastiškai pakilusiomis energijos kainomis, nei augančiais mokesčiais, kurių gausą planuoja šioje sesijoje priimti Seimas, nei narkotikų dekriminalizavimu, nei tradicinių vertybių niekinimui…
Štai tokia Seimo rudens sesijos pradžia – be dialogo, su iškilusiomis fizinėmis tvoromis ir emociniais barjerais, kuriais valdžia tikisi paslėpti savo kompetencijų ir empatijos žmonėms stoką…
Karabasas, kuriam valdant prasidėjo oatyčios ir represijos mus laiko kvailiais.
Dundukais nepamenančiais kas vakar buvo.
Karabasas, Skvernelis ir Veryga pasėjo gerą sėklą, kurios matom tik žiedelius, o vaisiai bus labai kartūs.
Kam jau kam, o R.Karbauskiui patyleti sia tema reiktu. Atstovas tautos mat atsirado. Saugiai opizicijoje sedint bet ka kalbet gali, juk realiai dirbti tai nieko nereikia
Šlykštu apie tokią valdžią net burną pravert. Pakomentuosiu kitaip.
Esu lietuvė,tik toli nuo Lietuvos
Mana šalis pavirto į šiukšlyną.
Aš išėjau,nekeldama galvos,
Nenoriu būti,bomžas savartyno.
Bepročiai išdavė ir ėmėsi valdyti
Šalis jau nebe ta kur buvo kažkada
Žmogus bejėgis vienas viską padaryti,
O reikia stot kartu,kad būtų užkarda.
Aš savo žodžio rėkti nebijau
Aš nebijau stovėti už Tėvynę
Tikiu kad kažkada gal bus lengviau
Valdžia gal ne visus dar mus išgynė
Žmogau,taip skauda širdį, ilgesys kankina
Bet tik svetur gyvenimas priglaus.
O Lietuvos valdžia visiems rankas rakina
Ir kaip jautiesi niekas nepaklaus…
Jei tu turi jėgų, stovėk už savo šalį
Apgink kur gimė tavo tėtis ir mama
O mano rankos nieko jau negali
Aš išėjau svetur tik tyliai vergdama.
Svetur,kur saulė taip nebesušildo
Kur siela ilgis mylimos kalbos
Kur viskas svetima iš atminties išdildo
Kur niekas už tave nepakovos…
Savoj šaly žolė šviežiau žalesnė
Braidydavau po rasą basomis
O štai dabar…kokia gi ateitis jos tolimesnė…
Belieka prisiminti savo šalį eilėmis…
Irena.
Ačiū, p. Irena!
Tvirtybės ir sveikatos Jums. Laikykitės.
Tava šalis paversta į šiukšlyną?
Kur tamsta gyveni?
Lietuvoje kaip buvo gražu taip ir yra, kaip buvo žmonės tvarkingi taip ir liko.
Pas mus daug švariau už daugelį nuo mūsų į vakarus esančių šalių.
Apie esančias į rytus ar į pietus net nekalbu.
Lietuva švari tik todėl, kad mūsų žmonės tvarkingi.
Šiukšlynas, bomžynas, savartynas? Isterija jokios meilės nesustiprina.
Skaudžiausiai nusivylė tie, kas kuo nuoširdžiausiai ir naiviausiai tikėjo, kad mums, tvarkingiems ir tokiems darbštiems, bus vienas juokas perrikiuoti valstybę ir tęsti mūsų tėvų bei senelių sėkmingai pradėtą darbą.
Prisiminkime, kaip patį ar artimąjį juodas debesis buvo užgulęs, nes visos valdiškos durys, į kurias beldėsi ir kurių PAREIGA buvo tuoj pat imtis deramų veiksmų, liko užbarikaduotos – kad koks pilietis galvos ten esantiems nekvaršintų… Prisiminkime atvejus, kai ant nesėkmių nuvaryti žmogaus rankų jau nepaeinantys tėvai, ant kojų nepastatyti vaikai, iš tarnybų nebent persekiojimo gali sulaukti, o tu – vienintelis ,,maitintojas”… Prisiminkime, kai galvoje jau mintys apie vienintelę likusią išeitį sukosi…
Taip, nemažai buvo tų, kas būtent nusispjovė ir iškūrė, kur pinigai greičiau uždirbami. .
Tačiau buvo ir tų, kas, kad kiek, būtų nepataisomą žingsnį žengęs. Gerai, kad nežengė. Bet jų širdys dar nepasveiko nuo patirtos išdavystės. Supraskime, atjauskime ir paremkime. Priminkime, jog, kai atsigaus ir pajėgs visus skaudulius užmiršti, jo(s) čia laukia šiltos mūsų širdys.
Nėra jokių „paprastų žmonių“, taigi, ir „nepaprastų“. Yra dori ir nedori žmonės. Yra vagys, melagiai ir sąžiningi žmonės. Pasakymas „paprasti žmonės“ akivaizdžiai teigia, kad žmonės skirstomi visiškai taip pat, kaip ir su žmogaus teises pažeidžiančiu galimybių pasu.
Jei vienas žmogus labai turtingas, užima labai aukštas pareigas, turi aukštojo mokslo diplomą ir metalinių medalių, tai jis nepaprastas? O gal jis vagis, išverstakūris, melagis ir silpnaprotis? Juk asmeniniai pasiekimai visiškai neliudija nei žmogaus dorovės, nei jo intelekto. Jei kitas žmogus iki šiol gyvena daugiabutyje, dirba taksistu, baigęs tik vidurinę ir neturi medalių, tai jis paprastas? Kvailas, kad nesugebėjo prisivogti, kad buvo išauklėtas būti kukliu, sąžiningu, darbščiu, visada sakyti tiesą į akis ir niekam nepadlaižiauti? Todėl jis tiek nedaug ir turi, kad buvo išauklėtas būtent taip. Dorovingai.
Užteks mus rūšiuoti. Prie sovietų okupacijos buvo kpSS narys ir ne. Dabar partinis ar nepartinis taip pat labai svarbu. Turtingas ar neturtingas. Pasiskiepyjęs ar vis dar besistengiantis suprasti, kuo skiepijamas, kodėl ir kas iš to?
Seimas norėtų turėti nuolatinį atstovą JAV Kongrese
– delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-noretu-tureti-nuolatini-atstova-jav-kongrese.d?id=88167409
( Siūlo naujoje Seimo nuolatinio atstovo ES įstatymo redakcijoje numatyti ne nuolatinio atstovo ES, o nuolatinio atstovo užsienio valstybėje pareigybę. Tai Ž. Pavilionio siūlymas. 89 balsavo ,,už” tokį projektą.)
Kaip tai suprasti? – Gana dviprasmiška.
Konkurentą į partijos pirmininko postą – kuo toliau? Ir į sinekūrą?
Protiškai atsilikęs vaikas apie protingus niekada nesakys: “Jie yra protingi, o aš – kvailys”. Jis sakys: “Jie yra kvailiai ir nieko nesupranta” (patirtis iš darbo pagalbinėje mokykloje-internate). Su mūsų “moteriausybe” gaunasi panašiai: mes atseit esame kvailiai ir nieko nesuprantame. Tik va bėda – užmirštama, kad “Vox populi, vox Dei” (lot. – tautos balsas, Dievo balsas).
Taip, Karbauski, – ” Tauta nori būti girdima”… Ji norėjo būti girdima ir pačiam valdant, tačiau užuot tada išgirdęs Tautos balsą, kad Lietuvos bendrumo su Lenkija 1994 metų sutartis jos terminui baigiantis nebūtų tęsiama, t.y. kad apie jos netęsimą, kaip derėjo, pranešus Lenkijai, vietoje to imtasi buvusioje tarpkariu Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje už Lietuvos biudžeto lėšas transliuoti net 5 valstybines Lenkijos TV programas Lenkijos lenkų kalba. Beje, kas dėl šeimos, tai, suprantama, kad tradicinė šeima Lietuvoje kalbėjo lietuvių kalba, priešingu atveju jos prapulties nebūtų išvengta, tačiau Šeimų maršui šitai kaip ir nerūpi. O juk Lenkijos TV transliavimo atveju, – ne kitaip, o turime lietuvybės, valstybės suverenumo išdavystę.
Tad gėdą turintysis asmuo vien dėl šio fakto iš politikos trauktųsi, tačiau, matyt, kad jos pas Karbauskį nebėra…
Puikiai Ramūnas parašė, BET – nė žodžio apie antikonstitucinį “gyvulybių pasą”. Ar ne todėl, kad ir “valstiečiai” pučia į tą pačią Klauso Švabo dūdelę?
Ponia Irena. Esate moteris. Ir, užuot pasirišusi prijuostę ir padėjusi Moteriausybei apsikuopti viduje, nekeldama galvos išvykote kuopti kitų šalių sąvartynus. Nei šis, nei tas.