Duomenys apie atliktus kultūros paveldo tyrimus yra svarbūs rengiant tvarkybos ar statybos projektus. Jie yra nepakeičiami ir kitiems tyrėjams. Šiandien tokie tyrimai išsibarstę po skirtingas įstaigas, o vieningos skaitmeninimo sistemos nėra.
Tad žinių, kur rasti vienus ar kitus duomenis, trūksta. Tokia praktika neretai lemia, kad tyrimai kartojami, kas nėra veiksmingas lėšų panaudojimas.
Todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo reorganizuoti Kultūros paveldo centrą šiam suteikiant tokių duomenų apie kultūros paveldo valdytojo veiklą, – rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra viena esminių neišspręstų kultūros paveldo apsaugos sistemos sudedamųjų dalių. Valstybinę politiką formuojančios institucijos iki šiol nesugebėjo pasiūlyti tvarių problemos sprendimo būdų.
„Kultūros paveldo tyrimai – yra paveldotvarkos pamatas. Tyrimai yra būtent patys svarbiausi, kai kalbame apie praktiką – projektavimą ir iš to sekančius darbus.
Svarbiausi, nes tai lemia fizinę paveldo būklę, autentiškumo ir vientisumo išsaugojimą“, – pabrėžia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Prarandami vertingi duomenys
Kultūros paveldo tyrimų duomenys yra talpinami daugybėje privačių archyvų ir institucijų, kurios yra didesne dalimi nesusijusios su paveldo tyrimais bei apsauga, fonduose.
Trūkstant duomenų paveldo apsaugoje priimami klaidingi sprendimai, dažni tyrimų kartojimo atvejai, taipogi pažeidžiamas žinių viešumo požiūris. Prarandami vertingi duomenys, be naudos išeikvojami visuomenės protiniai ir piniginiai ištekliai.
Siūloma Kultūros ministerijai rengti kultūros paveldo tyrimų sąvado parengimą, kuriame būtų pateiktos trumpos tyrimų dokumentų anotacijos ir nurodytos jų saugojimo vietos.
O štai išplėstiniame – ir prieigos prie galimai platesnių žinių per esamas sąsajas į pagrindines duomenų bazes.
Lietuvoje veikia virš 400 duomenų bazių, tačiau jos tarpusavyje nėra susietos. Kultūros vertybių registras nėra susietas su E-paveldo sistema ir artimiausiu metu nėra duomenų, kad būtų imamasi aktyvių veiksmų sąsajai sukurti. Šią problemą Kultūros paveldo departamento prašoma spręsti neatidėliojant.
Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
Kultūros ministerijai siūloma Kultūros paveldo centrą pertvarkyti į kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centrą, kuris ir atliktų šio sąvado valdytojo veiklas.
Taipogi institucija turi būti įpareigota pasirūpinti tyrėjų asmeniniais archyvais, pertvarkomų paveldosaugos įstaigų, be valdytojų likusių fondų, iki skaitmeninio laikotarpio sukurtą tyrimų ir atnaujinimo darbų medžiaga.
„Siūlyti tokį sprendimą, nutarėme po viso ciklo tarpinstitucinių susitikimų. Juk nėra nei logiška, nei ekonomiškai veiksminga tuos pačius tyrimus vykdyti dar kartą, vien dėl to, kad žinios nėra sistemingai kaupiamos ir viešinamos.
Dar blogiau, jeigu dėl duomenų stygiaus nukenčia kultūros paveldas, priimami jam nepalankūs sprendimai. Todėl medžiagą būtina kaupti, sisteminti. Manome, kad šią veiklą puikiai galėtų vykdyti Kultūros paveldo centras“, – priduria Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Įstaigose duomenys tvarkomi ne visuomet tinkamai
Kultūros paveldo departamente, jo teritoriniuose skyriuose, savivaldybių skyriuose, mokslo įstaigose ar kitur esanti medžiaga dažnu atveju nėra tvarkoma.
Kultūros paveldo departamentas į Kultūros vertybių registrą talpina tyrimų medžiagos nuorodas, atskirais atvejais ataskaitas, tačiau neskiria dėmesio fiziniam į duomenų bazę nepatekusios medžiagos archyvavimui centriniame padalinyje ir teritoriniuose skyriuose.
Pastarųjų atveju vertingų duomenų saugojimas galimai yra netvarkingas ir problematiškas, kas kelia nerimą.
Vangiai kaupiami duomenys ir apie į Kultūros vertybių registrą neįtrauktus, sunykusias ar nykstančias, tačiau paveldo suvokimui svarbias vertybes.
Be to, Kultūros paveldo objektams skirtus tyrimus reglamentuojantys paveldo tvarkybos reglamentai yra painūs, tarpusavyje nesusieti. Kai kuriais atvejais – iki šiol nebaigti formuoti. Išimtimi galima laikyti archeologinio paveldo sritį, kurioje elgesio su tyrimais tvarka įteisinta vienu dokumentu.
„Kultūros ministerijos prašome skubos tvarka parengti kaupimo, archyvavimo, prieinamumo ir viešinimo tvarką. Tuo pačiu panaudojant esamų paveldosaugos institucijų įdirbį, patirtį, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
Naujoji strategija turi padėti rastą reikiamą informaciją, tiek specialistams, tiek visuomenei“, – akcentuojama pranešime spaudai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Manyčiau, jog tai – labai geras sumanymas, kur išaiškės ir nuomonių skirtumai, vertinant nematerialinio kultūrinio paveldo aspektus, kuriuos reikėtų suvienodinti. Pavyzdžiui, Utenos savivaldybės tarnautojas Arvydas Mitalas, kuris atsakingas už kultūrinį paveldą, į kultūrinį paveldą žiūri kaip į daiktą. Pavyzdžiui, jeigu daiktas yra, tai paveldas yra. Jeigu daikto nėra (pvz. iš daikto likę jame panaudoti technologiniai likučiai) – kultūrinio paveldo nėra.