Atsakydama į Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Rasos Budbergytės užklausą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiuntė atsakymą, kuriame teigiama, esą „galimybių pasas“ valstybei nieko nekainavo. R. Budbergytė neslepia nuostabos: „Gyvename įdomiais laikais. Liberalai patys išsižada savo mantros, kad „nemokamų pietų nebūna.“
Ministerijos rašte teigiama, esą „galimybių paso“ įrankį sukūrė „Wix.com, Ltd.“ … programinės įrangos licencijos sutartimi…, pasirašyta tarp Valstybės įmonės Registrų centro ir „Wix.com, Ltd.“. „Galimybių paso“ licencija buvo nemokamai perduota Registrų centrui. …. „Galimybių paso“ palaikymas Valstybei papildomai nekainuos, nes tai yra ESPBI IS posistemė, kurios tęstiniam palaikymui naudojamas bendras ESPBI IS biudžetas ir papildomų finansavimo nereikalauja.“
R. Budbergytės nuomone, tokia kaštų interpretacija ne tik paneigiamas žmonių įdėtas darbas ir jo sąnaudos, bet ir klaidinama visuomenė, kuriant iliuziją, esą galimybių pasas magiškai atsirado vienu labdaringu mostu.
„Nuo kada ministerijas nemokamai aptarnauja privačios įmonės? Už visų tų burtažodžių – „nemokama licencija“, „bendras biudžetas“ – slypi žmonių darbas, kaštai ir… nuostoliai“, – konstatuoja parlamentarė.
Ji kviečia nepasiduoti iliuzijoms bei biurokratinio žargono kerams ir išsiaiškinti, kaip tokie dalykai organizuojami ir įforminami.
Savo užklausoje ministerijai R. Budbergytė prašė atsakyti, kiek iš viso valstybei kainavo ar kainuos „galimybių paso“ priemonės kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra, įskaitant parengiamuosius darbus, kiek dar išlaidų valstybė patirs, kad įvykdytų su „galimybių pasu“ susijusius finansinius įsipareigojimus, taip pat kiek valstybei kainuos „galimybių paso“ atsisakymo (nebetaikymo) darbai.
Socialdemokratė taip pat prašė atsakyti, kodėl tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) institucijos jau kūrė analogišką, bet daug platesnės apimties priemonę, galiojančią ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, Lietuva taip skubiai ėmėsi „galimybių paso“ projekto.
„Žmonės suskirstyti į „turinčius galimybes“ ir jų neturinčius, daliai žmonių tai tapo kliūtimi gauti viešąsias paslaugas. Manau, šis sumanymas buvo Aušrinės Armonaitės užgaida“, – teigia R. Budbergytė.
