Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 2023 metus paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais.
Pasak vienos projekto iniciatorių – Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Dalios Asanavičiūtės, projekto rengimą paskatino pareiga į vieną skaudžiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos tarpsnį pažvelgti ne vien šaltu protu, bet ir jautria širdimi:
„Manau, kad labai svarbu įamžinti mūsų tautos begalinių kančių aimanas, bado ir šalčio virpulius tol, kol dar yra likusių gyvų tolimojo Sibiro vargus patyrusių brolių ir seserų, tremtinių ir politinių kalinių.“
2023-uosius Tremtinių ir politinių kalinių metais siūloma skelbti atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais sukanka 70 metų nuo Sovietų Sąjungos 1953 m. vykdytų paskutinių masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų į Rytus; gerbiant Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių patirtą skausmą ir kančias; didžiai vertinant tremtinių ir politinių kalinių meilę Tėvynei, susitelkimą ir vienybę; pabrėžiant Lietuvos gyventojų netekčių sovietų okupacijos metais mastą ir padarinius Lietuvos valstybei; skatinant visuomenę domėtis Lietuvos valstybingumo raida, valstybės istorija ir kultūra bei siekiant apsaugoti ir gaivinti tautos istorinę atmintį.
„Sovietmečiu buvo įkalinta per 1506 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1940–1953 metais buvo ištremta virš 130 tūkst. Lietuvos žmonių. Sovietiniuose lageriuose buvo sušaudyti ir mirė virš 23 tūkst. kalinių, tremtyje žuvo apie 28 tūkst.
Taigi bendras mirusiųjų skaičius viršija 50 tūkst. Tremtiniai ir kaliniai buvo kalinami ne tik lietuviai, bet ir žydai, lenkai, totoriai, kitų tautybių Lietuvos gyventojai – gražiausias tautos žiedas, sąmoningiausi, aktyviausi visuomenės veikėjai, tarpukario nepriklausomybės metais susiformavusi patriotinė Lietuvos inteligentija“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Tremtinių ir politinių kalinių metais“ projektu Vyriausybei siūloma iki 2022 m. birželio 14 d. parengti Tremtinių ir politinių kalinių metų programą ir ją patvirtinti; 2023 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Projektui po pateikimo pritarė 119, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti III (rudens) Seimo sesijoje.
