Paprastasis purplelis – 2021 Metų paukštis

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes „Metų paukščio“ akcijos papročius, 2021 metais šiai akcijai pasirinko paprastąjį purplelį (Streptopelia turtur). Tai susiję su sparčiai blogėjančia šios rūšies būkle, kuri verčia susirūpinti šio karvelio apsauga.

Akcijos pagrindiniai tikslai yra:

• atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į dabartinę paprastojo purplelio būklę, kurios pagerinimui šiuo metu reikalingas išskirtinis dėmesys bei specialios apsaugos priemonės;
• taip pat išsiaiškinti tikrąją šios nykstančios rūšies populiacijos būklę šalyje, tam rengiant perinčios populiacijos skaičiavimą šalies mastu.

Trumpai apie „Metų paukštį“

Biologijos ir ekologijos ypatumai

Svarbiausios veisimosi buveinės šalyje yra miškingame agrariniame kraštovaizdyje. Lietuvoje tai yra įvairūs laukų miškeliai (didesnės nei 0,2 ha ploto miško „salos“ laukuose) ir miškų masyvų pakraščiai.

Rinkdamasis veisimosi vietą pirmenybę teikia lapuočių su egle medynams, ypač tankiems jaunuolynams. Maitinasi ant žemės. Racioną daugiausiai sudaro laukinių ir kultūrinių augalų sėklos.

Svarbūs veisimosi buveinės bruožai – tankios medžių (ypač eglių) lajos, kuriose paukščiai randa tinkamas sąlygas sukti lizdus) ir laukų (labiausiai su grūdinėmis kultūromis) kaimynystė, į kurių pakraščius jie skrenda maitintis (tačiau nesimaitina aukštoje žolėje ir aukštuose javuose).

Lizdus suka 2-6 metrų aukštyje. Pirmieji kiaušiniai gali būti randami jau gegužės antroje pusėje, nors masiškai peri birželio – liepos mėn. Nuo lizdo krovimo iki jauniklių išskridimo prireikia maždaug mėnesio.

Kuriasi pavienėmis poromis, nors tinkamose buveinėse, skirtingos poros gali įsikurti kelių šimtų metrų atstumu. Pasibaigus veisimosi laikotarpiui skrenda į nukultų javų ražienas.

Lietuvoje pirmieji paukščiai pasirodo pačioje balandžio pabaigoje, tačiau masiškiau pasirodo ir veisimosi vietose stebimas antroje gegužės dekadoje. Anksčiausiai „burkuojant“ girdėtas gegužės pirmomis dienomis.

Šis „burkavimas“ skiriasi nuo kitų Lietuvoje sutinkamų karvelių, kiek primenantis kurklio balsą ir gali būti apibūdinamas kaip „turr-turr-turr…“.

Ramiu oru girdimas iki 300 metrų atstumu. Nustoja burkuoti rugpjūčio pradžioje. Dauguma paukščių išskrenda iki rugpjūčio pabaigos, tam sudarydami nedidelius – 4-10 individų pulkelius.

Paplitimas ir gausumas

Veisimosi arealas apima didelę dalį centrinės ir pietinės Europos žemyno, Centrinę Aziją, Vidurio Rytus ir Šiaurinę Afriką. Žiemojimo arealas driekiasi Afrikoje – daugiausiai Sachelio srityje.

Baltijos regione ir centrinėje bei pietryčių Europoje perintys paukščiai migruoja per Italiją, Balkanų pusiasalį, kerta centrinę Viduržemio jūros dalį pasiekdami Afriką Tunise, Libijoje ir Egipte. Toliau kerta Sacharą į žiemojimo vietas Malyje, Burkina Faso ir Nigeryje.

Lietuvoje dar 20 a. pabaigoje buvo įprastas ir sutinkamas visoje šalyje. Tuo tarpu paskutinį dešimtmetį įvairiose šalies vietose stebimos tik pavienės poros. Nuo 1994 iki 2017 m., vykdomu tyrimų metu nustatyta, jog populiacija šalyje sumažėjo daugiau nei 94 proc.

Lietuvos atlikus paprastojo purplelio perinčios populiacijos būklės įvertinimą, nustatyta jog 2008-2012 metais dar perėjo 4000-7000 porų.

Tuo tarpu 2013-2018 metais, įvertinus perinčių paukščių atlaso darbų metu surinktus duomenis, perinti populiacija jau įvertinta 2700-4000 porų, kas parodo 30-40 proc. mažėjimą 6 metų laikotarpiu. 1980-2018 metų laikotarpiu mažėjimas buvo įvertintas 60-80 proc. lygmenyje.

Tai nulėmė, jog taikant tarptautinės organizacijos IUCN visuotinai taikomus bruožus, rūšies būklė 2018 metais įvertinta kaip esanti išnykimo grėsmėje. Todėl nestebina, jog rūšis nuo 2019 metų buvo įtraukta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus. Europa siekia rūšį įtraukti į globaliai nykstančių paukščių sąrašus.

Tačiau nerimą kelia jau daug metų besitęsiantis santykinai spartus rūšies nykimas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) žada skirti daugiau dėmesio šios rūšies būklės įvertinimui mūsų šalyje. Tuo tikslu rengiamos, nors ir nesudėtingos, tačiau šalies masto rūšies apskaitos.

Grėsmės ir apsauga

Lietuviškoje mokslinėje literatūroje rūšiai galimai pavojingų grėsmių iki šiol nėra įvardinta. Kolūkinio laikotarpio metu vykdyta į žemės ūkio intensyvinimą nukreipta masinė agrarinio kraštovaizdžio melioravimo programa apčiuopiamos neigiamos įtakos rūšies populiacijai neturėjo.

Pasauliniuose šaltiniuose dažniausiai minimas grėsmių kompleksas, pvz., laukų želdinių ir kitokių pusiau natūralių agrarinio kraštovaizdžio buveinių naikinimas, per intensyvus herbicidų naudojimas ir mitybinės bazės blogėjimas (laukinių augalų sėklų mažėjimas laukuose).

Taip pat intensyvi medžioklė migracijų metu (Lietuvoje rūšis nemedžiojama, tačiau tai populiarus medžioklės taikinys pietinėse Europos šalyse), neigiamos klimato kaitos pasekmės žiemavietėse (ypač sausros, trikdymas ir kt.

Tačiau, kaip pagrindinė grėsmė įvardijama per daug intensyvi migruojančių paukščių medžioklė. Šiuo metu siekiama ženkliai sumažinti rūšies medžioklės apimtis Viduržemio ir Juodosios jūros šalyse.

Tuo tarpu Lietuvoje turėtų būti skatinamos Kaimo plėtros programos agro-aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas rūšies veisimosi vietose, pirmiausiai atsižvelgiant į paprastojo purplelio maitinimosi vietų išsaugojimo poreikius bei galimybes. Todėl nepaprastai svarbu žinoti tikslias rūšies veisimosi vietas šalies mastu.

2021 metais numatomi rūšies tyrimai/stebėjimai

Kadangi rūšis paplitusi visoje šalies teritorijoje, o gausa, matomai, siekia kelis tūkstančius porų, sudėtingi tyrimai nenumatomi.

LOD siekia paprasčiausiai atpažinti vietas, kuriose:

• girdimi paprastųjų purplelių balsai („burkavimas“);
• stebimi laukuose besimaitinantys paukščiai veisimosi metu (gegužės – liepos mėn.).

Todėl bus registruojamos tik minėtos radvietės, papildomai pateikiant stebėtojo kontaktinius duomenis bei labai bendrai įvertinamas žemės ūkio veiklos intensyvumas (pastabų skiltyje), jei galima, nurodant auginamas kultūras.

Tam sukurta speciali duomenų rinkimo forma https://arcg.is/11fvO1, paliekant galimybę stebėtojams pateikti duomenis ir elektroniniu paštu: lod@birdlife.lt. Duomenų rinkimo formą taip pat rasite ir LOD portale, paspaudę ant tam specialiai sukurto banerio virš svetainės meniu juostos.

Paprastųjų purplelių stebėjimo būdų trumpas aprašymas

Ji nėra sudėtinga.

Paprastieji purpleliai aktyvūs nuo gegužės trečios dekados iki liepos vidurio. Juos aptikti paprasčiausia klausantis jiems būdingo burkavimo. Jo galite paklausyti šioje internetinėje nuorodoje:

https://www.xeno-canto.org/species/Streptopelia-turtur.

Purpleliai aktyviausiai burkuoja tris valandas prieš saulėtekį (galima sakyti, jog vakarinėmis valandomis jie aktyviausi), taip pat pirmas keturias valandas po saulėtekio. Nors, ramiu oru juos galima išgirsti iki vidurdienio.

Tačiau jie neaktyvūs esant vėjuotam arba lietingam orui, todėl tokiomis sąlygomis neverta dėti specialių pastangų jų paieškai. Jei rytas vėsus, paprastieji purpleliai neaktyvūs ir pirmąsias dvi valandas po saulėtekio, kaip ir jau temstant. Nors trumpus balsus galima nugirsti ir nepalankiu oru.

Tačiau mes patartume paprastųjų purplelių klausytis antrą-trečią valandą prieš saulėlydį vakare ir trečią-ketvirtą valandą po saulėtekio ryte. Ramiu, šiltu oru burkavimo laikas pailgėja.

Paprastieji purpleliai savo įsikūrimo vietoje burkuoja gana aktyviai, todėl balsų provokacijos priemonė nereikalinga. Be to, tai nėra ir gamtai draugiška tyrimų priemonė.

Taip pat norima atkreipti dėmesį, jog purpleliai skrenda maitintis į laukus (dažnai tas pačias vietas) net ir esant nepalankiam orui. Tam naudojamas visas šviesus paros laikotarpis, todėl bet kuriuo dienos metu verta pasidairyti skrendančių paukščių.

Kadangi paprastieji purpleliai veisimosi metu ir net jau pradėjus skraidyti jaunikliams, laikosi netoliese veisimosi vietų, stebėti praskrendantys paukščiai parodo, jog jie netoliese peri ar perėjo stebėjimo metais.

Lauksime jūsų duomenų už gegužės 15 – rugpjūčio 15 d. laikotarpį.