Seimas 2021-uosius paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, siekdamas atkreipti dėmesį į iškilųjį XIX a. botaniką, švietėją ir jo prasmingas veiklas, kurias vykdė daugiausiai Žemaitijoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su Salantų regioninio parko direkcija J. A. Pabrėžos atminimui pasodins atminimo ąžuoliuką Kartenoje.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771 m. – 1849 m.) buvo kunigas, pranciškonas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas. Jis parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino daugiau kaip 600 augalų. Autorius pats rinko pinigus jam išleisti, tačiau leidinys paskelbtas buvo tik 1900 metais.
1791–1794 metais Vilniaus universitete J. Pabrėža mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. J. Pabrėžą daugiausia minimas kaip botanikas, kurio darbai lietuvių–žemaičių kalba turi išliekamąją vertę. Jis surinko apie 800 augalų herbariumą bei pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Kunigas garsėjo kaip liaudies medicinos žinovas.
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų minėjimo tikslas – įvertinti ryškų jo pėdsaką Lietuvos geografijos, botanikos mokslo raidai bei jo švietėjišką palikimą.
Gegužės 20 dieną Salantų regioniniame parke Kartenoje pasodintas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardinis ąžuolas su atminimo lentele. Šiame sumanyme dalyvavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Salantų regioninio parko direkcija, Kartenos bažnyčia ir Kartenos bendruomenė.
Skaitydama kunigo, pranciškono J. A. Pabrėžos švietėjiškus darbus botanikos tema, pridėjusi dar ir savo tiriamųjų darbų praktiką, Žolinčių Akademijos prezidentė Danutė Kunčienė tapo medicinos žyne – malonu su ja pabendrauti, paskaitos išklausyti, žolelių gydomosiomis savybėmis, kurias dovanoja, naudotis.
Danutės Kunčienės fotografija yra įdėta į knygos “Šimtmečio žiedas” 143 puslapį, su žolių puokšte rankose, aišku. VIVAT.