Sekmadienis, 26 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Paprasti būdai, kaip pagerint savijautą

www.alkas.lt
2021-04-25 14:20:16
58
PERŽIŪROS
1
Stresas | pixabay.com nuotr.

Stresas | pixabay.com nuotr.

Psichologai jau skambina pagalbos varpais apie prastėjančią visuomenės emocinę būklę, o patekti pas specialistą gali būti misija neįmanoma. Todėl psichologė ir vaistininkė pataria, kokiais paprastais būdais galima pagerinti savijautą, kad pavasarinis nuovargis nevirstų rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Emocijas veikia gebėjimas priimti pokyčius

Psichologė Vigita Rakauskienė pažymi, kad pavasarinį nuovargį ir depresiją lemia oro, gamtos, aprangos pokyčių sukeltas stresas. Anot specialistės, ar šis stresas virsta į emocinį nuovargį lemia tai, kiek esame pasirengę priimti pokyčius. Todėl pandemijos metai pavasarinį nuovargį ištiko daugiau žmonių nei įprastai.

„Nuovargis, silpnumas, stresas ir nežinomybė dėl ateities, nerimas ir liūdesys, kaltės ir vienatvės jausmas, baimė ir pesimizmas – tai žmonės patiria dėl besitęsiančių įvykių pasaulyje. Karantinas pakeitė darbo ir poilsio ritmą, sumažino fizinį aktyvumą, atsirado nemiga ir apetito pasikeitimai, o visa tai silpnina mūsų imunitetą ir neigiamai veikia psichologinę savijautą, todėl šiuo metu daugelio patiriami pokyčiai padidino riziką pasireikšti pavasarinei depresijai“, – sako V. Rakauskienė.

Psichologė pastebi, kad šiuo laikotarpiu sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas šiemet susiduria su pavasariniu nuovargiu. Vis dėlto V. Rakauskienė atkreipia dėmesį į Vilniaus Universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktą tyrimą, kuris išryškino kelias grupes, labiau linkusias į sunkias emocijas per pandemiją.

„Tyrėjai atskleidė, kad blogiau jautėsi žmonės, esantys prastesnėje finansinėje situacijoje. Taip pat – labiau ekstravertiški žmonės, kuriems reikia daugiau kontaktų su kitais. Jie patiria sustiprėjusį vienišumą. Kita vertus, intravertai jaučiasi geriau.

Emocinės būsenos blogėjimas taip pat labiau būdingas studentams ir mokiniams. Be to, didesnį neigiamą poveikį patiria tie, kurie apskritai labiau linkę į kintančias neigiamas emocijas – liūdesį, pyktį, gėdą ar kaltę“, – sako psichologė.

Slopinti nerimą padeda valerijonas

Sustiprėjusius gyventojų emocinius iššūkius šį pavasarį pastebi ne tik psichologai, bet

Valerijonas | pixabay.com nuotr.

vaistininkai. Gyventojai vis dažniau kreipiasi pagalbos, pajutę išaugusį nerimą, miego sutrikimus. Apie pavasarinį nuovargį vaistininkams signalizuoja ir skundai padidėjusiu kraujospūdžiu bei mėšlungiu.

„Pastebime, kad šį pavasarį žmonėms yra daug sunkiau, nei prieš gerus metus. Antrojo karantino metu taip pat pastebėjau, kad į vaistinę dėl pervargimo simptomų ateina nemažai jaunų, maždaug 25–30 metų žmonių, taip pat kreipiasi ir šiek tiek vyresni, nuo 40 iki 60 metų“, – sako vaistininkė Šarūnė Borkertė.

Jaučiant nerimą, vaistininkai pirmiausia rekomenduoja į pagalbą pasitelkti žolinius preparatus, ypač – gyventojams puikiai žinomą, vieną seniausių vaistinių augalų – valerijoną. Būtent šis augalas pasaulyje plačiausiai vartojamas nervinės įtampos malšinimui.

Vartojant augalinius preparatus: arbatas, maisto papildus, turinčius savo sudėtyje valerijono, reikia vartoti reguliariai, todėl prireiks kantrybės ir nuoseklumo. Jaučiant pavasarinį nuovargį ir siekiant stresą numalšinti greičiau ir efektyviau, labiau tinkama valerijonų tinktūra, kurioje esantis etanolis padeda valerijono vaistines savybes organizmui įsisavinti kur kas greičiau.

„Valerijonas veikia raminančiai, sumažiną nerimą, atpalaiduojančiai veikia, turi raminamąjį poveikį, todėl padeda ir lengviau užmigti. Taip pat jis atpalaiduoja raumenis, kas aktualu dėl patiriamo streso susidarius mėšlungiui.

Šis natūralus augalas sureguliuoja kraujospūdį, nes mažina nerimą, stresą, raumenų susitraukimus, kurių net patys nevaldome, kaip pavyzdžiui nugaros raumenų įsitempimą. Tokiais atvejais valerijonas mažina spazmus. Ieškant natūralių būdų sau pagelbėti, valerijonas yra pirmasis pasirinkimas“, – pasakoja vaistininkė Š. Borkertė.

Vaistininkė taip pat priduria, kad ilgą laiką jaučiant nuovargį ir nervinę įtampą, valerijonų tinktūrą vartojant pagal specialistų rekomendacijas, be pertraukos tai galima daryti net mėnesį.

Gali padėti ir visiems prieinami pagalbos būdai

Vaistininkė akcentuoja ir nieko nekainuojančių metodų naudą: daugiau būti gryname ore, didinti fizinį aktyvumą, naudos atneša net ir nuotolinis bendravimas. „Šiais būdais organizme gaminasi teigiami hormonai, kurie turi įtakos mūsų nuotaikai tokie, kaip nuotaiką pakeliantis serotoninas. Kuo daugiau tą savo vidinį pozityvumo variklį užvesime, tuo mažiau turėsime problemų dėl nerimo ir įtampos“, – pažymi Š. Borkertė.

Psichologė V. Rakauskienė prideda, kad emocinę būklę taip pat gerina taisyklinga mityba, naujos veiklos, kaip šokio – judesio terapija, piešimas ar terapinis rašymas. „Galiausiai, reikia nebijoti prašyti pagalbos – nei vienas iš mūsų nėra superherojus.

Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos. Ir gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu“, – pabrėžia psichologė.

Pavasarinio nuovargio simptomams užsitęsus, derėtų kreiptis į gydytoją, kuris, įvertinęs būklę, gali skirti rimtesnį gydymą.

„Apie pervargimą signalizuoja tai, kad tu to niekaip negali pakeisti. Jei matome, kad žmogui nepadeda augaliniai preparatai, išėjimas į lauką, nei joks kitas fizinis aktyvumas, galime nujausti, kad tai yra pervargimas, kurį nuo nuovargio skiria plonytė riba. Tuomet jau derėtų kreiptis psichologo pagalbos“, – sako vaistininkė Š. Borkertė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Slaugantiems artimuosius psichologai teiks nemokamą pagalbą
  2. Peršalimas: nekalta pradžia, pavojingos pasekmės

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gal kas pats ar koks giminaitis galėtumėt? says:
    5 metai ago

    Sveikatos apsaugos ministerija norėtų ketvirto viceministro
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/05/02/news/sveikatos-apsaugos-ministerija-noretu-ketvirto-viceministro-19227123/

    🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Karinė technika
Lietuvoje

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo – žinios rinktos apie karinius objektus

2026 07 26
Telefonas
Lietuvoje

Eidami grybauti paruoškite šiai kelionei ir savo telefoną

2026 07 26
Kuršių marios
Gamta ir ekologija

Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausios poilsinės vietos

2026 07 26
Lietuviškas „airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

4 iš 5 gyventojų pastebi augančią susisiekimo oru kokybę

2026 07 25
Registrų centras
Lietuvoje

Atkūrus nuosavybės teises svarbu nepamiršti apsilankyti Registrų centre

2026 07 25
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykla
Kultūra

Palangos vasaros skaitykla kviečia literatūros šventę „Banguojančios istorijos“

2026 07 25
Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“
Kultūra

Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“

2026 07 25
Su gimtadieniu, Simonai Dachai
Istorija

Klaipėdoje bus minimas poeto Simono Dacho 421-asis gimtadienis

2026 07 25
Klaipėdos licėjus
Lietuvoje

Nuo penkių šimtukų iki pasaulio universitetų: Klaipėdos licėjaus abiturientų sėkmės istorijos

2026 07 25
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas

2026 07 24
Lauko gertuvės pritaikytos ir atsigaivinti šunims | vv.lt
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

2026 07 24
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkai turi galimybę patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas

2026 07 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Korčaginas apie geruosius rusus apie R. Armaitis. Kai karas pasikeitė, o „ekspertai“ dar ne
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • +++ apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada vartojimo paskola yra teisingas sprendimas?
  • Vilniuje – rekordinis vandens suvartojimas
  • Majonezas prieš actą: kokį šašlykų marinatą lietuviai laiko geriausiu
  • Apklausa parodė, kiek šiemet tėvai planuoja išleisti mokyklinėms prekėms

Kiti Straipsniai

Vaistai

Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

2026 07 12
Maisto papildai

Vaistininkė įspėja dėl madingų papildų vartojimo

2026 06 28
Gėrimai

Ar „natūralesni“ energiniai gėrimai iš tiesų yra geresnis pasirinkimas

2026 06 28
Žaizda | deviantart.com nuotr.

​​Maža žaizda – didelis pavojus: kodėl stabligė vis dar pavojinga

2026 05 09
freepik.com nuotr.

Priklausomybė nuo nosies lašų: kaip ją atpažinti ir ką daryti?

2026 04 11
Nuo liepos keičiama tėvystės atostogų skyrimo tvarka

Sloga mažyliui: kokių klaidų nedaryti?

2026 03 29
Sveikata

Tirpsta rankos ar kojos: kada reikėtų sunerimti

2026 03 15
Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Korčaginas apie geruosius rusus apie R. Armaitis. Kai karas pasikeitė, o „ekspertai“ dar ne
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • +++ apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Naivusui klausimasui apie S. Buškevičius. Ar Martynas Katelynas bus toks pat ryžtingas, kaip Janis Dombrava?
Kitas straipsnis
Metalines tvoras sostinėje pakeis krūmai

Metalines tvoras sostinėje pakeis krūmai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai