Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš mirtingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šeimos gydytojos Erikos Pavlovskajos teigimu, mirtingumas nuo šių ligų siekia net 50-60 procentų, o jų išsivystymas yra tiesiogiai susijęs su kraujospūdžio padidėjimu. Dažnai į sveikatos rodiklių stebėjimą numojama ranka, tačiau tai yra didžiulė klaida, nes širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusio kraujospūdžio galima net nejausti, todėl labai svarbu matavimus atlikti periodiškai.
Kas lemia padidėjusį kraujo spaudimą?
Šeimos gydytoja Erika Pavlovskaja teigia, kad padidėjusio kraujospūdžio priežastys gali būti įvairios – genetiniai veiksniai, netinkamas gyvenimo būdas, perteklinis druskos vartojimas, stresas, rūkymas arba nutukimas.
„Padidėjęs kraujo spaudimas gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu pakaušio srityje, širdies permušimu. Problema slypi tame, kad dažnas žmogus padidėjusio kraujospūdžio net nejaučia ir dėl šios priežasties jo nematuoja. Nekontroliuojamas kraujospūdis kenkia kraujagyslėms visame organizme ir taip didina kraujagyslinių komplikacijų riziką. Ankstyva kraujospūdžio korekcija gali padėti išvengti šių komplikacijų“, – tikina gydytoja.
E. Pavlovskaja sako, kad kraujagyslėms gali pakenti net ir laikinas kraujo spaudimo padidėjimas, todėl nuolatinė kontrolė yra būtina. Svarbu matuoti spaudimą, o esant reikalui jį reguliuoti ir vaistais. Vartojant juos, kraujospūdį sekti patartina dar dažniau, nes vaistai gali būti per stiprūs arba per silpni, todėl privaloma sekti jų veiksmingumą.
„Gydytojai rekomenduoja spaudimą matuoti tris kartus per dieną. Pakeitus vaistus matuoti galima ir dažniau – po vaistų vartojimo praėjus pusvalandžiui, prieš vaistų vartojimą. Mažiausiai, jeigu viskas tvarkoje, matuoti reikėtų bent ryte ir vakare, esant ramybės būsenoje. Reikia atkreipti dėmesį į tai, koks yra naktinis ir vakarinis kraujospūdis, pasižiūrėti, ar vaistas išlaikė poveikį iki ryto“, – pataria šeimos gydytoja.
Nuolatos po ranka turėti kraujo spaudimo matavimo aparatą gyvenant aktyvų gyvenimą gali būti sudėtinga, tačiau šią problemą spręsti padeda technologijos. Pavyzdžiui, išmatuoti kraujo spaudimą bei atlikti elektrokardiogramą tiesiog ant riešo galima ir išmaniuoju laikrodžiu. Neseniai tokią funkciją, veikiančią „Galaxy Watch3“ ir „Galaxy Watch Active2“ laikrodžiuose, pristatė „Samsung“. Patogu ir tai, kad gautų duomenų užsirašinėti nereikia – visą sveikatos rodiklių istoriją galima pamatyti išmaniuosiuose įrenginiuose, ir esant reikalui, pasidalinti šia informacija su gydytoju.
Nejaučiami širdies ritmo sutrikimai
Širdies ritmo sutrikimai taip pat gali sukelti nepageidaujamų komplikacijų, todėl svarbu nepamiršti periodiškai atlikti ir elektrokardiogramos. Ji, matuojant išmaniuoju laikrodžiu, parodo informaciją apie širdies darbą, ritmą, pulsą.
„Svarbiausias rodiklis yra pulsas. Jei jis ramybės būsenoje nuolat laikosi žemiau 50 arba viršija 90, jau reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Taip pat sunerimti reikėtų, jei pastebima aritmiška širdies veikla. Jeigu ritmas yra sinusinis, tačiau nustatoma neritmiška širdies veikla, tai gali signalizuoti apie ritmo sutrikimus arba permušimus“, – teigia gydytoja.
Elektrokardiograma taip pat gali parodyti ir prieširdžių virpėjimą, kuomet širdies ritmas yra nesinusinis. Šis sutrikimas nustatomas net jauniems žmonėms ir gali sukelti galvos smegenų insultą.
„Prieširdžiams labai stipriai ir greitai susitraukinėjant, kraujas susiplaka į krešulį, kuris kraujagyslėmis gali nukeliauti į smegenis. Prieširdžių virpėjimai būna vienkartiniai arba nuolatiniai. Jeigu žmogus patiria vienkartinį virpėjimą, jis gali nieko nepajausti, arba patirti labai silpnus simptomus, pavyzdžiui, lengvą apsvaigimą, nuovargį, dusulį arba dūrimą krūtinėje. Su išmaniuoju laikrodžiu galima greitai pasitikrinti ar su širdies ritmu viskas tvarkoje. Jei pastebima, kad prieširdžių virpėjimas yra dažnai pasikartojantis arba nuolatinis, būtina kreiptis į gydytoją ir savo širdies veiklą sekti dar atsakingiau, nes simptomų galima nepajausti“, – įspėja E. Pavlovskaja.
Gydytojos teigimu, nuolatinis širdies veiklos stebėjimas gali padėti išvengti sunkių sveikatos sutrikimų ir komplikacijų – išeminių širdies ligų, kurios dažniausiai baigiasi miokardo infarktu, smegenų insulto, širdies bei inkstų nepakankamumo ir regėjimo sutrikimų.
