Nežymūs psichikos sveikatos sutrikimai nebebus kliūtimi vairuoti automobilį

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinus vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti.

Tais atvejais, kai asmenys serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai.

Prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.

Norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės, tačiau sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs.

Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

Vairuotojų profesionalų sveikatai kai kurių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais, kaip ir ankstesniame reglamentavime, taikomi griežtesni ribojimai nei nesusijusių su ūkine veikla transporto priemonių vairavimo kategorijoms.

Spręsdamas individuliai dėl asmens teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius.

Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe.  Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje.