Dažnesnis naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis parodė jų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau. Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.
Skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės teigimu, probleminį interneto naudojimą tyrinėja viso pasaulio mokslininkai, yra susibūręs ir mokslininkus vienijantis Europos probleminio interneto naudojimo tinklas. Tačiau ekspertai vieni nieko nepakeis, jei interneto naudotojai patys nebus sąmoningi ir atsakingi.
„Kiekvieno žmogaus delne internetas atsirado kartu su išmaniaisiais telefonais. Anksčiau norint prisijungti prie interneto reikėdavo ieškoti vietos su kompiuteriu bei interneto prieiga, o šiandien internete mes esame visur: viešojo transporto stotelėje, lifte, laukdami eilėje parduotuvėje. Iš to kyla situacijos, kai nebevaldome internete praleidžiamo laiko ir įsitraukiame taip stipriai, kad gali kilti neigiamų pasekmių, apie kurias žinoti ir kalbėtis būtina – ne tam, kad išsigąstume technologijų, o tam, kad galėtume nekenkdami sau naudotis jų teikiamomis galimybėmis“, – sako R. Jauniškienė.
Problemą sukuria besaikis naršymas
Pašnekovės teigimu, problema yra ne pačios technologijos, o tai, kad jomis be saiko naudodamiesi žmonės nebepalieka laiko tam, kas iš tiesų užtikrina gerą savijautą – gyvam bendravimui, miegui, sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, mėgstamiems užsiėmimams.
„Veiklos, kurios siejamos su probleminiu interneto naudojimu, yra betikslis naršymas internete ar socialiniuose tinkluose, žaidimai, lošimai, nuolatinis lankymasis elektroninėse parduotuvėse ir apsipirkinėjimas, kiberchondrija, kai internete ieškoma ligų aprašymų ir jie prisitaikomi sau. Veiklų spektras platus, tačiau probleminėmis jos tampa tuomet, kai ima trukdyti žmogaus asmeniniam ar profesiniam gyvenimui, santykiams“, – vardija R. Jauniškienė.
Sąmoningumo skaitmeninėje erdvėje tėvus, vaikus bei pedagogus mokančio centro vadovė sako, kad po kiekvienų mokymų dalyviai kviečiami pasidalinti savo įspūdžiais ir atsakyti į apklausos klausimus, pvz.: kaip dažnai jie jaučiasi perdozavę interneto. Apibendrinti atsakymai rodo, jog kas antras vyresnių klasių moksleivis perdozavęs interneto jaučiasi dažniau, nei kartą per savaitę, o kas penktas taip jaučiasi kasdien.
Kūryba ir bendravimas priklausomybės neskatina
Skaitmeninės etikos centro vadovė sako, kad kiekvienas žmogus gali įvertinti, ar internetu ir technologijomis naudojasi problemiškai, ar ne.
Pirmiausia – atsakyti sau į klausimą, kuo internete užsiimama dažniausiai. Su probleminiu naudojimu siejamos laisvalaikio ir pramogavimo veiklos internete. Mokymasis, kūryba, bendravimas programėlių pagalba su artimaisiais tokio poveikio neturi.
Antras aspektas – gebėjimas kontroliuoti internete leidžiamą laiką. Rizikos nėra, jei žmogus pramogauja ir naršo internete, tačiau jam pakanka laiko ir miegui, bendravimui, pabuvimui su šeima, pareigoms atlikti, pasimokyti, užsiimti mėgstamais hobiais.
„Rimti perspėjamieji signalai – kai veikloms skaitmeninėje erdvėje skiriama daugiau laiko, nei planuota skirti, joms suteikiamas prioritetas prieš kitus užsiėmimus ir nepaisoma galimų neigiamų pasekmių, pvz., griūvančių santykių, besikaupiančių problemų darbe ar moksluose“, – sako ji.
Naudingus įrankius siūlo pačios technologijos
Pasak pašnekovės, dažnai žmonės yra pakankamai sąmoningi, kad pripažintų problemą, tačiau imtis priemonių situacijai keisti pritrūksta motyvacijos ar žinių. „Socialiniuose tinkluose kuriasi „nenaršymo“ grupės, kurių nariai dalinasi patirtimis probleminio interneto naudojimo klausimais. Yra pasakojančių, kad rūkyti mesti jiems buvo lengviau, nei mesti naršyti. Todėl geriau į tokią padėtį nepakliūti, o žinojimas gali apsaugoti ir padėti sąmoningai naudotis technologijomis“, – tikina R. Jauniškienė.
Jaučiantiems, kad internete praleidžia pernelyg daug laiko, ekspertė pataria pirmiausia pradėti stebėti, kiek gi jo iš tikrųjų yra skiriama ir kokioms veiklos. Tai padaryti leidžia tos pačios technologijos. Išmaniuosiuose telefonuose dažnai jau būna įdiegtos ekrano laiką programėlėse matuojančios funkcijos, be to, galima patiems instaliuoti nemokamas programėles, pvz., „Checky“, „Your Hour“, „Forest: Stay focused“, rodančias, kiek kartų per dieną telefonas paimamas į rankas, kiek valandų kokioje programoje praleidžiama. R. Jauniškienė sako, kad pradėję stebėti internete praleidžiamą laiką, žmonės nustemba pamatę, kur ir kokiais kiekiais tas laikas dingsta arba kiek kartų per dieną siekia išmaniojo telefono.
„Kontroliuoti galime tai, ką žinome, taigi kai žinome, kiek laiko praleidžiame prie ekrano, galime nuspręsti, kiek jo praleisti norėtume. Pagalbą ir vėl siūlo technologijos – gausybė programėlių leidžia nustatyti laiko apribojimus. Kertine riba siūlau laikyti 2 valandas. Nagrinėjant JAV mokslininkų, vadovaujamų San Diego universiteto psichologės J. Tveng, tyrimą, kuriame dalyvavo virš 40 tūkstančių 2-17 metų vaikų ir paauglių, galima stebėti, jog praleidžiant internete dvi valandas ir daugiau ne tik didėja abejingumas aplinkai, mažėja smalsumas, bet ir su ilgėjančiu laiku prie ekrano auga prislėgtumo jausmas. Nemažai pasaulyje atliktų tyrimų mini sąsajas tarp ilgesnio laiko internete ir didesnės depresijos, miego ar nerimo sutrikimų rizikos“, – pasakoja ji.
Vertinga patirtimi pašnekovė vadina skaitmeninę detoksikaciją, kai nusprendžiama kuriam laikui atsisakyti interneto ar socialinių tinklų, ir patirti, kaip keičiasi gyvenimas negalint jais naudotis.
