Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmečio proga.
Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais – NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių formatais.
Aptardami saugumo padėtį Europoje, šalių lyderiai vieningai pabrėžė, kad pagrindinis Baltijos valstybių saugumo ir gynybos garantas yra stiprus transatlantinis ryšys bei aktyvus dalyvavimas NATO veikloje. Prezidentai pabrėžė, kad Lietuva ir Estija yra strateginės sąjungininkės, susiduriančios su tomis pačiomis nedraugiškų valstybių grėsmėmis, tad ypač svarbu drauge stiprinti grėsmių atgrasymą ir vieningai kovoti su saugumo, kariniais, aplinkosauginiais, ekonominiais ir klimato kaitos iššūkiais.
Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta branduolinės saugos klausimams. Lietuvos Prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti. „Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas su Estijos Prezidente apsikeitė nuomonėmis apie padėtį ES Rytų partnerystės valstybėse – Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele.
Prezidentai pabrėžė, kad kovojant su pandemijos plitimu geriausią rezultatą galima pasiekti tik koordinuojant veiksmus tarp Baltijos šalių ir ES lygmeniu.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen ir Estijos Prezidentės susitikime aptartas šalių bendradarbiavimą COVID-19 pandemijos kontekste ir e. demokratijos procesų diegime mūsų šalyse.
„Bendros Baltijos šalių pastangos gali padėti regionui greičiau stabilizuoti ekonominę ir socialinę padėtį bei užtikrinti mūsų žmonių saugumą. Taip pat mes teikiame didelę reikšmę Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui. Svarbu, kad toks bendradarbiavimas tęstųsi ir per pandemiją. Tikimės toliau plėtoti naudingas konsultacijas bei dalijimąsi žiniomis. Toks ekspertinis apsikeitimas yra ypač reikalingas pandemijos laikotarpiu užtikrinant tiek visiems prieinamus, tiek saugius elektroninius viešųjų paslaugų sprendimus“, – sakė Lietuvos Seimo vadovė.
