Minėdamas Archyvų metus Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“. Šioje parodoje visų pirma bus galima išvysti Centralinio valstybės archyvo (šio archyvo dokumentų fondas dabar saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve) pėdsakus, išlikusius Kauno regioniniame valstybės archyve: to laikotarpio fondų apyrašus su autentiškais archyvarų įrašais bei pastabomis, asmenų, prisidėjusių prie dokumentų išsaugojimo ir Centralinio valstybės archyvo kūrimo (Valstybės archeologijos komisijos narių E. Volterio, V. Nagiaus-Nagevičiaus, LR švietimo ministro K. Bizausko bei architekto V. Dubeneckio, Centralinio valstybės archyvo direktorių J. Olekos ir K. Andrejevo) LR vidaus pasų korteles. Tarp parodos eksponatų – ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje saugoma 1933 metų Centralinio valstybės archyvo vedėjo K. Andrejevo nuotrauka – vienintelis parodos dokumentas, vaizdžiai iliustruojantis to meto archyvo patalpas VII forte.
Archyvų metų parodai atrinkti reti, išskirtiniai, įspūdingi savo forma ar turiniu dokumentai, neretai ir su netikėtais radiniais, retos XIX a. pab.–XX a. pr. Kauno gubernijos liaudies mokyklų mokytojų, melamedų (žydų mokytojas), šauktinių nuotraukos. Seniausi archyve saugomi dokumentai – XVIII a. pab. Pažaislio kamaldulių vienuolyno vienuolių vaistų receptai, 1788 m. Kauno miesto inventorius, 1816–1818 m. Kauno miestiečių reviziniai sąrašai, 1838 m. lietuvių kalba (žemaičių tarme) parašytas testamentas. Parodoje eksponuojami ir draudžiamosios lietuviškos spaudos leidiniai, XIX a. teismų bylose pasitaikantys daiktiniai įrodymai, Žemaitijos bajorų Orvidų giminės XV–XVIII a. genealoginis medis, XVIII a. pab. Kauno magistrato knyga, kurioje įrašyta 1794 m. gegužės 1 d. Kauno miesto piliečių (miestiečių ir bajorų) priesaika Vilniuje apsilankiusiai sukilimo vadovybei – Lietuvos Aukščiausiajai Tautinei Tarybai. Storiausia 1856 metų Kauno gubernijos valdybos protokolų byla (3357 lapai) ir toliau „laukia“ savo skaitytojų.
Gausiausia parodoje pateiktų dokumentų dalis skirta Kauno miesto istorijai. Iš Tarpukario Kauno gimnazijų dokumentų fondų parodoje pirmą kartą pristatoma Marijos Birutės Alseikaitės (būsimosios mokslininkės – archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės) Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos baigimo 1938 m. atestatas, Juozo Lukšos (būsimojo Lietuvos rezistento Juozo Lukšos – Daumanto) „Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos baigimo 1940 m. atestatas, Vincento Sladkevičiaus (būsimojo kardinolo ir Kauno arkivyskupo) Kauno privatinės Jėzuitų gimnazijos baigimo 1939 m. atestatas.
Įspūdingiausias sovietinio laikotarpio dokumentas – „1959–1965 m. Kauno miesto septynmečio išdėstymo schema“. Tai didžiausias (402 cm x 560 cm) archyve saugomas dokumentas.
Simboliškai parodą užbaigia Lietuvos Atgimimo laikotarpio ir vėl nepriklausomos Lietuvos Kauno istorijos dokumentai: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kauno tarybos posėdžių stenogramos nuo 1988 m. gruodžio 14 d. iki 1989 m. rugpjūčio 21 d.; Kauno miesto prokuratūros 1989 m. bylos dėl Romo Kalantos reabilitacijos dokumentai; dokumentai, susiję su pirmaisiais rinkimais į Kauno miesto tarybą 1990 m. balandžio mėnesį.
Nors parodoje eksponuojama tik labai nedidelė dalis dokumentų, saugomų Kauno regioniniame valstybės archyve, šie dokumentai – tai nenuginčijami mūsų istorijos faktai ir artefaktai, kuriuos kūrė tų istorinių įvykių akivaizdoje gyvenę žmonės…
Kadangi ši paroda parengta gyvos parodos pagrindu, pasibaigus karantinui rengėjai pakvies ir „gyvai“ susipažinti su eksponuojamais dokumentais.
Virtuali paroda čia: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/faktai-artefaktai-zmones-krva/exh-215.
Parodos rengėja ir prižiūrėtoja – Kauno regioninio valstybės archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė.
