Lietuvos nacionalinis muziejus lapkričio mėnesį išleido V.Urbono knygą apie Stasį Šilingą. Tai nauja serijos „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“ knyga: Urbonas V. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei.
Šiemet suko 125 metai kai 1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje gimės Stasys Šilingas vienas iš pagrindinių naujosios Lietuvos kūrėjų. Savo energiją skleidės visose Tautai svarbiose srityse.
S. Šilingas, ilgametis Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, teisingumo ministras, daugelio visuomeninių draugijų bei sąjungų organizatorius, steigėjas ir vadovas jaunystėje aktyviai dalyvavo lietuvių studentų visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, redagavo keletą žurnalų bei laikraščių. Knygos pagrindą sudaro rašiniai, S. Šilingo paskelbti periodinėje spaudoje, negausūs laiškai, rašyti menininkams, rašytojams bei spaudos bendradarbiams, laiškai iš tremties. Taip pat naudotasi Vyriausybės žiniose skelbtais įstatymais bei kitais teisės aktais, Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais, to meto visuomenės ir politikos veikėjų laiškais, rašiniais, atsiminimais.
Knygoje pabandyta plačiau ir išsamiau supažindinti visuomenę su nepelnytai pamiršto Nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo S. Šilingo asmeniu, parodyti svarbiausius jo prasmingo gyvenimo ir tragiško likimo momentus, atskleisti pagrindinius visuomeninės, politinės, publicistinės bei kultūrinės veiklos bruožus.
S.Šilingas buvo didelis Lietuvos praeities, jos senosios kultūros, senojo lietuvių tikėjimo gerbėjas. 1910 m studijuodamas Maskvoje pradėjo leisti „Aušrinės“ žurnalą lietuvių jaunimui. Čia buvo skelbiama studentų ir moksleivių atostogų metu surinkta tautosaka. S.Šilingas ir pats ją rinkdavo. Literatūriniame almanache „Pirmasai baras“ 1915 m. paskelbtame veikale „Tautos dainų genezė“ S.Šilingas rašė, kad lietuvių liaudies dainose, atėjusiose iš amžių glūdumos, kaip niekur kitur gamtos reiškliniai sudvasinti, jie tarsi gyvi, jie dalyvauja žmonių gyvenime ir turi didelės įtakos jų likimams.
Tautinis lietuvių idealas jam reiškė lietuvių vienybę ir santarą. To siekė aktyviai dalyvaudamas Tautos Namų kūrimo projekte. Jis neskirstė lietuvių pagal partines pažiūras, buvo įsitikinęs, jog gilios tautos kultūros ir istorijos šaknys įtakoja tautos vienybę.
Daugiau apie Stasį Šilingą skaitykite: J.Trinkūnas. Prieš 125 m. gimė Stasys Šilingas
Tauta pasiekia ko trokšta, kai gali sujungti saviškius ir pakreipti jų jausmą, mintį ir valią viena linkme. Tauta laimi, kai vieningai vykdo savo sprendimus ir savo žodį pasako laiku.
Tautos sprendimai seka pribrendusia joje idėja, bet reikia lūpų, kurios ją pasakytų, – prinokęs vaisius laiku nenuskintas nyksta, – reikia veiksmų, kuriais idėja būtų vykdoma. Kai nėra lūpų tautos gyvybės žodžiui tarti, kai trūksta tautos dvasios prisisunkusios vadovybės reikalingam veiksmui padaryti, tauta merdi.
Reikia ugdyti savo tautos galią – medžiaginę, dvasinę, politinę, teisinę, dorinę… Reikia visą savo gyenimą pajungti šitiems didiesiems siekiams. Kaip testamentą Lietuvai skelbiu devynius dėsnius, kurie eina iš ilgaamžio Lietuvių Tautos patyrimo, laimėje ir nelaimėje įgyto, ir kurie laikytini Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės gyvenimo pačiu pamatu.
Pirmas dėsnis.
Lietuvių Tauta, gaivinama savo neišsenkamų kūrybinių versmių, kurios yra tiek davusios pasauliui ir tiek yra pasaulį veikusios, siekia gyventi ir veikti aukščiausiu kultūros lygiu ir kurti savą lietuvišką lobyną, kuris šviestų visuotinėje žmonijos kultūroje.
Antras dėsnis.
Lietuva yra visų lietuvių Tėvynė.
Lietuvių tautos sūnumis ir dukromis laikomi ir tie lietuviai, kurie dėl svetimųjų smūgių praeityje yra praradę savąją kalbą, arba kurių širdyje ir sąmonėje prigesusi lietuviškumo ugnelė vėl ima atgyti.
Tėvynę mylėti ir Lietuvos laisvę, žemę ir jūrą ginti yra lietuvio pareiga ir dorybė.
Trečias dėsnis.
Lietuvių Tauta yra savo nepriklausomybės kūrėja ir savo suverenumo versmė. Ji patiki Lietuvos Valstybės suvereninės galios vykdymą Lietuvos piliečių visumai ir deda jai atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį.
Lietuvos valstybė yra Lietuvių Tautos siekimams reikšti ir vykdyti. Ji sergsti Lietuvių Tautos saugumą, rimtį ir garbę.
Ketvirtas dėsnis.
Valstybė telkia lietuvius vieningam Lietuvių Tautos veikimui. Lietuviai, gerbdami kits kito įsitikinimus, ieško, kas juos tautiniame veikime jungia.
Lietuvis saugo ir ugdo lietuvišką sąmonę. Ji yra didžioji valstybės kuriamoji jėga.
Penktas dėsnis.
Lietuvių Tautos buvimo, laisvės ir galios laidas yra jų žemė. Padėti lietuviui išlaikyti ją yra valstybės pareiga.
Lietuvių dvasinė ir medžiaginė galia yra Lietuvių Tautos valstybinio pajėgumo pamatas. Stiprinti šitą galią yra valstybės uždavinys.
Šeštas dėsnis.
Stipri lietuvio asmenybė daro lietuvių tautą atsparią ir galingą. Ji atstovauja Lietuvos garbei.
Auklėti lietuvio asmenybę yra valstybės rūpestis.
Visuomeninis veikimas ugdo lietuvio valstybinę sąmonę, stiprina jo atsparumą ir drausmina jo visuomeniškumą. Iš visuomeninio gyvenimo kyla viešoji nuomonė. Gyva ir sveika lietuviškoji viešoji nuomonė yra sėkminga valstybės veiklos talkininkė.
Septintas dėsnis.
Lietuvių Tauta paveda esamai kartai ir ateisiančioms kartoms perduoti praeities užgrūdytą jos gyvastingumą būsimiems amžiams.
Lietuvių Tautos gausingumas yra jos jėga.
Lietuvis kuria šeimą Lietuvių tautos laiminamas ir remiamas.
Tvirta lietuvio šeima yra Lietuvių Tautos gyvybės pamatas. Ji augina Lietuvos ateitį. Jos židinio jaukumoje tarpsta Taurus, skaisčių veiksmų ir skaisčių minčių žmogus.
Lietuvė yra šeimos židinio širdis. Vyras ir moteris greta kits kito saugo kilniąją židinio paskirtį.
Aštuntas dėsnis.
Visi lietuviai sudaro vieną bendrą kūrybinės dvasios ir lietuviško darbo šeimą. Darbu lietuvis pažymi savo vertingumą. Darbas puošia lietuvį, jo šeimą ir tėviškę.
Lietuvos mokslas ir menas, siekdami tiesos, grožio ir gėrio, kelia aikštėn Lietuvių Tautoje glūdinčius dvasios turtus.
Kiekvienos kartos pareiga – įamžinti savo darbais Tėvynę.
Devintas dėsnis.
Istoriniai paminklai ir praeities kūriniai, bylodami apie brangią Lietuvių Tautai praeitį, stiprina gyvųjų tautinę sąmonę ir pasiryžimą, Gyvųjų pareiga – saugoti juos ir gobti pagarba ir meile.
Tiek yra šiuose dėsniuose lietuviui įsidėmėtinų minčių. Telydi jos mūsų gyvenimą, rodydamos veikimo kelią ir vesdamos į laimėjimus.
1938. 03. 25.
Stasys Šilingas (1885 -1962). Buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų.1917 m. išrenkamas Lietuvių Tautos tarybos pirmininku.1919 m. Valstybės Tarybos pirmininkas, Vadovavo Šaulių Sąjungai. Paruošė 1938 m. Lietuvos. Konstituciją. 1941 m. su šeima ištremiamas į Sibirą, nuteisiamas mirti ir nuosprendžio laukia 10 metų, bet mirus Stalinui, toliau kalinamas, kol grįžta į Lietuvą ir 1962 m. miršta Kelmėje, vėliau perlaidojamas į Ilguvą.
Norėčiau atkreipti visų šios svetainės lankytojų dėmesį į šviesios atminties Stasio Šilingo raštą. Palyginkite kiek jūs vartojate svetimžodžių ir kiek Šilingas. Tarp Jo dėsnių nerasite, kad lietuviams reikia saugoti kalbą. Manau, Žmogus nesitikėjo, kad lietuvių kalba bus taip negailestingai naikinama dabartinių ‘šviesuolių’ 🙁
Antras dėsnis parašytas jums, kaip praradusiems savąją kalbą!