Šiandien XIII Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Seimas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 13 d., surengė 30 posėdžių, kuriuose priėmė 185 teisės aktus, iš jų – 91 įstatymą.
Naujos kadencijos Seimas darbą pradėjo nuo Seimo vadovybės, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų bei kitų struktūrinių padalinių suformavimo, sesijos metu patikslintas parlamento darbo reglamentavimas ir įsteigtas naujas Ateities komitetas, sudaryta galimybė rengti nuotolinius Seimo plenarinius posėdžius. Be to, patvirtinta naujosios Vyriausybės programa, po ko paskirtieji Vyriausybės nariai prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti.
Rudens sesijoje daug dėmesio skirta šių metų valstybės biudžetui, mokestiniams pokyčiams, karantino pagalbos priemonių verslui ir darbuotojams atnaujinimui, kitiems aktualiems sprendimams.
Šios sesijos metu parlamentas visiškai pasirengė galimybei dirbti per nuotolį ir jau tris plenarinius posėdžius surengė nuotoliniu būdu.
Pasak Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Seimo nariams pirmoji sesija buvo didelių iššūkių laikas. „Pandemija nurodė, kad negalėjome leisti sau pasibandyti, turėjome labai taikliai nerti į darbą, daryti tai kruopščiai ir dėmesingai, nes skubėti tapo neišvengiama“, − sako parlamento vadovė.
Seimo Pirmininkės įsitikinimu, svarbiausia – patvirtinta labiausiai lyties pagrindu subalansuota Vyriausybė Lietuvos istorijoje. „Tai – laimėjimas. Vyriausybė, savo ruožtu, galėjo mums pateikti, o mes priėmėme tikrai aktualų ir esamai situacijai labai reikalingą šių metų biudžetą. Be galo svarbu ir tai, kad užtikrinome galimybę Seimui pagaliau susėsti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad teisėkūros tęstinumas ir tiesioginis atstovavimas bus užtikrintas nuolat. Dėl to vertinu tai kaip pasiekimą, kuris dar vienu papildomu aspektu garantuoja mūsų nepriklausomybę“, − tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.
Valstybės biudžetas
Pirmojoje sesijoje parlamentas atliko vienus iš svarbiausių savo darbų – patvirtino 2021 metų valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.
Seimo patvirtintame 2021 m. valstybės biudžete ypač svarbus dėmesys skiriamas koronaviruso pandemijos sukeltiems neigiamiems padariniams mažinti. Naujoji Vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.
Seimas patvirtino daugiau kaip 11,252 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 15,828 mlrd. eurų išlaidas. Asignavimai viršija pajamas beveik 4,576 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. BVP, iš jų 2 proc. BVP dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis. Prognozuojama, kad per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 proc., t. y. 0,5 proc. mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn.
2021 m. minimali mėnesinė alga didėja iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.
Mokestiniai pokyčiai gyventojams ir verslui
Seimo priimtos pataisos leis šiemet indeksuoti ir padidinti pensijas. 2021 m. senatvės, išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos didės 9,58 proc. Taip pat šiais metais nuspręsta pradėti indeksuoti pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių bei mokslininkų valstybines pensijas.
Seimas padidino išmokas vaikams, sudarė daugiau galimybių moksleiviams įsigyti lengvatinius transporto bilietus. Be to, nuo šio rudens nemokamas maitinimas bus skiriamas ir visiems antrokams.
Parlamento sprendimu padidinti mažiausiai uždirbančių biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai, taip pat nuo liepos mėn. smarkiau bus didinami socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Pareiginės algos bazinis dydis šiemet didėja vienu euru ir sieks 177 eurus.
Sesijoje nutarta, kad pensinio amžiaus sulaukę ir dėl to atleidžiami valstybės tarnautojai jų atleidimo iš pareigų dieną galės gauti 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Seimas asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, suteikė teisę įsigyti transporto bilietą su 80 proc. nuolaida, taip pat nuo kovo 1 d. išplėtė vaistų ir jų priemokų kompensavimo ribas nepasiturintiems žmonėms.
Gyventojai galės susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, neatsižvelgiant į tai, kelinta kvalifikacija įgyjama.
Parlamentas nuo šių metų pradžios nustatė lengvatinį 5 proc. PVM tarifą elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems elektroniniais ryšiais skelbiamiems periodiniams leidiniams.
Ekstremalioji situacija ir karantinas: pagalbos priemonės
Seimas atnaujino karantino pagalbos priemones verslui ir darbuotojams ir priėmė tiesiogiai su koronavirusu kovojantiems specialistams svarbius sprendimus.
Rudens sesijoje parlamentas pusantro karto padidino prastovų išmokas, pratęsė darbo paieškos išmokos mokėjimą, nusprendė tikslingiau taikyti paramos priemonę savarankiškai dirbantiems asmenims ir nukentėjusiems dėl įvestų veiklos ribojimų. Parlamentas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti galimybę smulkiajam verslui vykdyti veiklą užtikrinant nustatytų karantino reikalavimų laikymąsi.
2021 m. biudžete apie 1,083 mlrd. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui: apie 573 mln. eurų, skirta ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo; apie 230 mln. eurų numatyta įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai; apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinos įsigijimui; apie 45 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas, užtikrinant medikų priemokas; apie 80 mln. eurų numatyta gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt.; apie 90 mln. eurų kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais ir kt.
Seimas sutarė sudaryti geresnes sąlygas savanoriams padėti medikams ir praplėtė paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant ir asmenis dalyvaujančius ekstremalios situacijos likvidavime bei padarinių šalinime. Tai paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams – parama naudos gavėjo požiūriu nebebus apmokestinama, nereikės vykdyti gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą.
Parlamentas taip pat nusprendė dvejiems metams nustatyti 0 proc. PVM tarifą vakcinoms nuo COVID-19 ligos ir jos diagnostikai.
Kiti svarbūs sprendimai
Seimas priėmė nemažai sprendimų įvairiose srityse, skyrė ir atleido valstybės pareigūnus ir teisėjus, sutiko su generalinio prokuroro prašymais leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo narius Petrą Gražulį ir Vytautą Gapšį.
Pasikeitus kadencijai parlamentas sutarė dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo bei skatinti glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą ir įtvirtinti abiejų šalių strateginę partnerystę.
Sausio 13-osios išvakarėse Seimas priėmė rezoliuciją ir išreiškė didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, o 2020 m. Laisvės premiją skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Baigiantis 2020-iesiems – Steigiamojo Seimo šimtmečio metams – parlamentas įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą, kuris bus skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Tarp gyventojams aktualių sprendimų: vairuotojo pažymėjimą bus galima pateikti nustatant asmens tapatybę; sugrąžinta ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka; pailgintas senaties terminą ginant viešąjį interesą dėl teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo; padidintos gyventojų galios sprendžiant savivaldos klausimus, įtvirtinant jų dalyvavimo dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygas; įteisintas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas – Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, kai asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Į antrąją eilinę (pavasario) sesiją Seimas rinksis kovo 10 d.
