Artėjant Kalėdoms Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kviečia išrinkti įspūdingiausią eglę – valstybės saugomą gamtos paveldo vertybę. Saugomos eglės išsiskiria savo forma, šakotumu, aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra, tad kviečiama iš šešių eglių išrinkti pačią įspūdingiausią.
Įspūdingiausios saugomos eglės varžytuvėse varžosi šešios eglės: Raganų eglė, Renavo eglė, Eglės Sesės, Eglė Boba, Barklainių dvaro eglė ir Peršokšnos piramidinė eglė.
Iki kalėdinių švenčių (gruodžio 25 d.) kviečiama balsuoti ir išrinkti įspūdingiausią saugomą eglę.
Balsuoti galima čia.
Kalėdinėse varžytuvėse besivaržančios eglės priklauso paprastosios eglės (picea abies – lot.) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų žaliaskarių tarpo.
Paprastoji eglė dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginus greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimui sąlygų gali paaugti 60–90 cm per metus. Gamtinės brandos amžius yra 120 metų. Paprastoji eglė dirvožemiui reiklesnė už paprastąją pušį ir gerai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose priemoliuose.
Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja žiemą – vasarą, žmonės jas sodindavo ir savo sodybose. Su krikščionišku papročiu eglė tapo kalėdiniu medžiu.
Raganų eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Tai – vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas pasakojimų, perpintų istoriniais faktais.
Renavo eglė – storiausia Lietuvos žaliaskarė, auganti Mažeikių rajone Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m. Ši eglė atlaikiusi net kenkėjo žievėgraužio tipografo antpuolius, toliau auga ir stiebiasi aukštyn.
Eglės Sesės įdomios savo forma, jos auga Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Tai du atskiri medžiai, tačiau jų kamienai ties viduriu yra suaugę, todėl eglės atrodo tarsi susikibusios už rankų.
Eglė Boba – tai paprastoji eglė, auganti Žemaitijos nacionaliniame parke. Toks pavadinimas šiai eglei duotas neatsitiktinai, nes ant šios eglės kamieno esantys gumbai/ataugos suteikia jai išskirtinę formą, kuri labai primena moters figūrą.
Barklainių dvaro eglė – tai Pasvalio rajone esančiame Barklainių kaime, Barklainių dvaro teritorijoje auganti žaliaskarė. Jos kamieno apimtis siekia 3 m, aukštis – 27,4 m. Ši eglė valstybės saugoma paskelbta tik 2016 m., tačiau jos tanki ir taisyklingos formos kūgiška laja visiems palieką įspūdį.
Peršokšnos piramidinė eglė auga Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Piramidinė eglė – gana dažnai pasitaikanti eglių forma, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.
Visos aprašytos eglės yra įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Tai valstybės saugomos botaninės gamtos paveldo vertybės.
