2020 metų rugsėjo mėnesį, pirmą kartą Europos istorijoje, elektromobilių pardavimas aplenkė dyzelinu varomų automobilių. Įspūdinga buvo ir elektromobilių „Volkswagen ID.3“ pradžia.
Kompanijos „JATO Dynamics“ 27-ias Europos šalis apimančiais duomenimis, bendra automobilių registracija Europoje dėl Covid-19 pandemijos įtakos per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 29 proc., iki 8,54 mln. automobilių, o vien rugsėjo mėnesį metinis augimas tesiekė 1,2 proc., iki beveik 1,3 mln. lengvųjų automobilių.
Tačiau 2020 metų rugsėjį registruotų elektrinių transporto priemonių (apima tik baterija varomas elektrines transporto priemones (angl. EV arba BEV), iš elektros laido įkraunamus hibridinius automobilius (angl. PHEV) ir daugiau nei vieną variklį (angl. HEV) turinčias transporto priemones) skaičius buvo didesnis nei registruotų dyzelinių automobilių skaičius.
Per rugsėjį buvo parduota 327,8 tūkst. elektrinių transporto priemonių – 139 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, jos sudarė 25 proc. visų parduotų automobilių. Tai buvo pirmas kartas, kai elektrinės transporto priemonės peržengė 300 tūkst. mėnesio ribą, ir tik antras kartas, kai joms atitenka daugiau nei 20 proc. visų registracijų. Maža to, tai buvo pasiekimas tiek pagal parduotą elektrinių automobilių kiekį, tiek pagal rinkos dalį.
Dyzelinu varomų automobilių rinkos dalis rugsėjo mėn. buvo ypač maža – tik 24,8 procento. Palyginimui: lygiai prieš dešimtmetį dyzeliniai automobiliai sudarė 50 proc. registracijų, o elektromobilių rinkos dalis buvo mažesnė nei 1 procentas.
Pasak analitikų, prasidėjusi elektrifikacijos revoliucija nuteikia teigiamai ir žymi reikšmingus pokyčius, nes vos prieš penkerius metus dyzeliniai automobiliai buvo pirmaujantis žaidėjas Europoje.
„Pagaliau vyksta perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių transporto priemonių. Nors tai daugiausia priklauso nuo vyriausybių politikos ir paskatų, vartotojai taip pat yra pasirengę pritaikyti šias naujas technologijas“, – komentavo „JATO Dynamics“ pasaulio analitikas Felipe Munozas.
Šiemet rugsėjį svarbiausiais rinkos dalyviais Europos elektromobilių pramonėje buvo „Tesla“, „Volkswagen“ ir „Renault“.
Pirmoji vieta 100 proc. elektra varomų automobilių segmente atiteko JAV gamintojai „Tesla“, pardavusiai 15,7 tūkst. „Model 3“ elektrinių sedanų. „Tesla“ ilgą laiką buvo elektromobilių pardavimo varomoji jėga Europoje, tačiau dabar Elono Musko vadovaujamai kompanijai tenka kovoti su vietos žaidėjais. Skaičiuojama, kad „Tesla“ pardavimas šių metų rugsėjį, palyginti su 2019 metų rugsėjo mėn., smuko 5 proc., kai gamintojų „Renault“ ir „Volkswagen“ pastebimai išaugo – atitinkamai 211 proc. ir 352 procentus.
Antroje vietoje buvo „Renault“, 2020-ųjų rugsėjį pardavusi 11 tūkst. „Zoes“ elektromobilių, o trečioje vietoje liko Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“, pardavęs 7,9 tūkst. „ID.3“ elektromobilių. Toliau sekė „Hyundai Kona“ (6,06 tūkst.), „Kia Niro“ (4,9 tūkst.), „Nissan Leaf“ (3,21 tūkst.) ir kiti gamintojai.
Analitikai pažymi, kad „Volkswagen Group“ pavyko sėkmingai įveikti 2015 metų „dyzelgeito“ skandalą ir tapti vienu iš svarbiausių elektrifikacijos dalyvių. Per šių metų rugsėjo mėn. Vokietijos automobilių gamintojas iš viso užregistravo 40,3 tūkst. BEV, PHEV ir HEV automobilių Europoje ir tapo antru pagal dydį elektrinių automobilių pardavėju po gamintojos „Toyota“, kuri pirmauja hibridinių automobilių segmente.
Kaip sekasi Lietuvai
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per šių metų sausio-rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo pirmą kartą registruoti 805 tik elektra varomi lengvieji automobiliai (M1 klasės) – 6,7 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, o vien rugsėjo mėnesį – 127 elektromobiliai (pernai rugsėjį – 31).
2020 metų spalio pradžioje iš viso pirmą kartą registruotų lengvųjų elektromobilių skaičius siekė 2 159, o ir benzinu, ir elektra varomų automobilių – 25 583.
„Elektromobilių pardavimo augimas Lietuvoje auga kartais, tačiau jų užimama rinkos dalis nesiekia ir 1 procento. Visgi sprendimas, kad į valstybės kompensaciją perkant elektromobilius gali taikyti ir juridiniai asmenys, rinką turėtų labiau išjudinti“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
Nuo spalio 19 dienos paskelbtas pirmasis kvietimas, kuris suteikia teisę juridiniams asmenims kreiptis dėl subsidijos perkant naują M1 (lengvasis automobilis) ir M2 (autobusas) klasės elektromobilius. Iš viso pagal šį kvietimą iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta skirti 2 mln. eurų, o bendra kompensacijos suma juridiniams asmenims sudaro 3,5 mln. eurų. Subsidijos mokamos siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį transporto sektoriuje ir gerinti oro kokybę.
Pagal Klimato kaitos programos priemonę „Elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ numatyta 4 tūkst. eurų (su PVM) subsidija už kiekvieną naują M1 ir (ar) N1 klasės elektromobilį, o 10 tūkst. eurų (su PVM) subsidija – už kiekvieną naują M2 ir (ar) N2 klasės elektromobilį. Papildoma 1 tūkst. eurų (su PVM) subsidija būtų skiriama už kiekvieną sunaikintą transporto priemonę.
Tvarka numato, kad bus finansuojami mažos apimties projektai, kuriems prašoma suma neviršija 14 500 eurų, ir vidutinės apimties projektai, kuriems prašoma finansavimo suma viršija 14 500 eurų, bet yra ne didesnė kaip 200 000 eurų.
Paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos iki tol, kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo priemonei, ir ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos.
Šiuo metu privatūs asmenys, perkantys naują elektromobilį, gali gauti 4 tūkst. eurų subsidiją, o naudotą – 1 tūkst. eurų subsidiją.
