N. Venckienė. Lietuvos valdžios dėmesys Baltarusijai – ne atjauta, bet veidmainystė

Atjauta (empatija) mums leidžia suprasti kitus ir dažnai paskatina imtis veiksmų, kad padėtume kenčiančiam žmogui. Tai mūsų galėjimas patirti ir suprasti kito žmogaus mintis, jausmus bei būklę savo akimis. Mes bandote įsivaizduoti save tų žmonių vietoje tam, kad suprastumėte, ką jie jaučia bei patiria. Empatijos dėka mes nieko neverčiami elgiamės gailestingiau. Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus būseną daro mus žmogiškesniais.

Kas vyksta šiomis dienomis?

2020-08-14 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija paskelbė pranešimą: „Inicijuojama skubi Seimo narių delegacija į Baltarusiją žmogaus teisių padėčiai įvertinti“. Pranešime nurodyta, kad šios frakcijos iniciatyva siūloma skubiai sudaryti Seimo narių delegaciją į Baltarusijos Respubliką dėl žmogaus teisių padėties įvertinimo po suklastotų Prezidento rinkimų. „Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijos Respublikoje suklastotų prezidento rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių. Todėl siūloma šios dienos Seimo valdybos posėdyje sudaryti Seimo narių delegaciją į Baltarusiją, o vizitą žmogaus teisių ir politinei padėčiai įvertinti skubiai organizuoti artimiausiu įmanomu metu“, – teigia pagrindinis Seimo narių delegacijos sudarymo iniciatorius Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

„Baltarusijoje tebesitęsia masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Paleistų protestuotojų duodami parodymai šokiruoja. Dėl reakcijos aš kreipiuosi į JT Žmogaus teisių tarybą ir ESBO!“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Užsienio reikalų ministras L. A. Linkevičius.

2020-08-13 Prezidento komunikacijos grupė informavo: „Prezidentas: Baltarusijos žmonės gali kliautis Lietuvos parama“. Šalies vadovas pažadėjo, kad Lietuva nepaliks Baltarusijos žmonių nelaimėje ir toliau teiks jiems humanitarinę pagalbą. „Lietuvai rūpi, kas vyksta istoriškai mums artimoje kaimyninėje šalyje. Jau kurį laiką aktyviai remiame Baltarusijos pilietinę visuomenę – neatsitiktinai Vilnius yra tapęs namais daugeliui žmogaus teises ginančių organizacijų. Mes visada būsime atviri tiems, kurie kovoja už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises“, – sakė šalies vadovas. „Mes atidžiai stebime situaciją Baltarusijoje ir esame pasirengę padėti jos žmonėms, suteikdami prieglobstį persekiojamiems bei medicininę ir psichologinę pagalbą nukentėjusiems protestų dalyviams“, – užtikrino šalies vadovas. Pasak Prezidento, Baltarusijos valdžiai atsisakant priimti taikaus situacijos sureguliavimo planą, tarptautinė bendruomenė turės imtis griežtų priemonių – taip pat ir sankcijų.

2020-08-10 išplatintame pareiškime ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad taikių protestuotojų veiksmų laisvės varžymai ar sulaikymai neatitinka tarptautinės bendrijos ir europinių vertybių. „Primygtinai raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokių ribojimų ir jėgos prieš savo piliečius naudojimo“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuvos Vyriausybė „yra suinteresuota modernios ir demokratinės Baltarusijos valstybės, kurioje gerbiamos pamatinės žmogaus teisės ir laisvės, vystymusi“. „Pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje, deja, negalima pavadinti nei demokratiniais rinkimais, nei susirinkimų bei saviraiškos laisvės užtikrinimu“, – teigiama pareiškime. Primygtinai raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokių ribojimų ir jėgos prieš savo piliečius naudojimo.

Dabar grįžkime į 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, Sauliui Skverneliui atsiuntus 240 policijos darbuotojų su lazdomis ir elektrošokais, palaiminus Prezidentei D. Grybauskaitei, konservatoriams, socialdemokratams, kai prieš vaiko valią jėga buvo paimta ir pradanginta 8 metukų amžiaus Deimantė Kedytė, mano brolio Drąsiaus Kedžio dukra.

Nei Lietuvos Respublikos Seimas, nei Vyriausybė nepasidomėjo kodėl vaikas buvo paslėptas nuo artimųjų, kodėl jis niekada nepamatė senelių, kurie jį užaugino.

Seimui naikinant mano kaip teisėjos, vėliau – kaip Seimo narės teisinį imunitetą, šitiems konservatoriškiems ir socialdemokratiškiems „artistams“ neprireikė video įrašo įsitikinti dėl naudotos jėgos. Jie tikėjo melu. Kur tada buvo jų atjauta?

Ir šiais metais – 2020 m., kai man pateko į rankas niekada nematytas nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei Jungtinių Amerikos Valstijų 2012 m. gegužės 17 d. video įrašas, kuris buvo išplatintas internete ir tiesiogiai nusiųstas Seimo, Vyriausybės nariams, Prezidentui, liudijantis vaiko patirtą prievartą iš teismo sprendimą vykdžiusiųjų, nesureagavo nei Prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjeras Saulius Skvernelis, nei konservatoriai ar socdemai. Nesureagavo ir nekomentavo vaiko ir žmogaus teisių pažeidimų Garliavoje niekas iš valdančiųjų. Ne tik nekomentavo, bet uždraudė žiniasklaidos priemonėms, kurios „maitinasi“ iš jų, rodyti ir komentuoti.

Netgi tada, kai Jungtinių Tautų Organizacijos Priverstinių dingimų komitetas paskelbė Deimantės Kedytės paiešką, nurodė Lietuvai pranešti jos adresą ir pateikti įrodymus apie jos sveikatos būseną, niekas iš Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės nekomentavo. Kur tada buvo G. Nausėda, S. Skvernelis, L.A. Linkevičius, Ž. Pavilionis…?

Jie niekada nesidomėjo lietuvės mergaitės Deimantės Kedytės likimu. Jiems nerūpėjo neteisėtai persekiojami, tampomi po teismus Klonio gatvės Garliavoje žmonės.

2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje nebuvo suteikta nei medicininė, nei psichologinė pagalba nukentėjusiems protestų dalyviams. Priešingai – jie buvo sužaloti, naudojant gumines lazdas, elektrošoką, nuvežti į policiją… Kai kurie tampomi po teismus dar iki šiol – daugiau nei aštuonerius metus.

Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė turės imtis griežtų priemonių – taip pat ir sankcijų, apie kurias kalba Prezidentas G. Nausėda Baltarusijos atžvilgiu, dėl pradanginto, suluošinto, galbūt – nužudyto vaiko.

Kodėl Lietuvos žmonės negali kliautis Lietuvos pareigūnų parama ir pagalba?

G.Nausėdai, S. Skverneliui, L.A. Linkevičiui, Ž. Pavilioniui… svarbiau baltarusių nei lietuvių teisių pažeidimai. Ypač kai kuriems prieš Seimo rinkimus.

Ar jie apskritai turi sugebėjimą jausti ir suprasti tai, ką jaučia kitas žmogus? Ar jie galėtų pasijusti kito žmogaus vietoje? Kažin.

Mums lietuviams turi rūpėti mūsų kaimynų gyvenimas, jų likimas. Mums svarbu kenčiantis, skriaudžiamas žmogus, nepriklausomai kokios tautybes ar pilietybės jis būtų. Bet tai negali būti svarbiau nei mūsų vaikų ir mūsų pačių likimai.

Dabartinės Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės žodžiai bei veiksmai Baltarusijos atžvilgiu yra ne atjauta, bet veidmainystė.