N. Venckienė. Teismui duotas įsakymas mane nuteisti bet kokia kaina (video)

Greit dešimtmetis, tačiau pedofilijos skandalas Lietuvoje, kaip parodė visuomenės reakcija į policijos armijos įsiveržimą Garliavoje  ir Deimantės atėmimo operaciją, nesibaigia. Atplėšiamos ir klykiančios išnešamos mūsų mergaitės vaizdo įrašą peržiūrėjo apie pusė milijono Lietuvos žmonių. Tai liudija viena: žmonės iki šiol yra tiesos paieškose ir visi Generalinės prokuratūros aiškinimai apie emocijas yra nieko verti.

Šiuo metu vykstantis procesas, kuriame turėčiau būti teisiama de jure pagal keturis JAV ekstradicijos sutartimi numatytus kaltinimus, o de facto – dar ir pagal Generalinės prokuratūros įrašytą papildomą kaltinimą – piktnaudžiavimą globėjos teisėmis, vis aiškiau rodo, jog įgyvendinama Teisminės valdžios neoficiali direktyva nuteisti mane bet kokia kaina.

Nors JAV ir davė sutikimą mane teisti, neleisdama vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl 35 Generalinės prokuratūros man inkriminuotų veikų, tačiau esu tikra, pamačiusi nuslėptą pareigūnų šturmo įrašą, ir dėl šių 4 veikų į Lietuvą jau nebebūčiau išduota.

Kaip buvusi teisėja, išdirbusi sistemoje dešimtmetį, jau neklystamai galiu nustatyti teismo valios kryptį ir numatyti kas ją lemia.

Teismas neatsižvelgė, jog nurodytoms JAV ekstradicijos sutartyje veikoms suėjęs senaties terminas

2020 m. gegužės 25 d. teisiamajame posėdyje Teismas turėjo visas galimybes nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

To prašėme tiek aš, tiek mano gynėjas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse reglamentuota, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję:

1. a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas;
2. b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Taigi, šiai dienai dėl nurodytųjų kaltinimų jau yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Senaties eiga šiame baudžiamajame procese niekada nesustojo. Išvykau į JAV dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Ten iš karto kreipiausi dėl politinio prieglobsčio ir gyvenau legaliai. Lietuvoje jokių kardomųjų priemonių iki išvykimo į JAV man nebuvo paskirta. Maža to. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, komentuodamas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, viešai pasisakė, kad išvykimas į JAV vertintinas kaip žmogaus teisė gintis visomis teisinėmis priemonėmis, teismas negali vertinti N. Venckienės išvykimą į Ameriką kaip slapstymąsi, kadangi jai tuo metu jokios kardomosios priemonės nebuvo skirtos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodyta, kad prokuroras D. Jakutis teismo posėdyje pas teisėją A. Cininą taip pat pasisakė, kad aš fiziškai nesislapsčiau.

Teismas atmetė visus šiuos argumentus ir teisiamasis procesas vyks toliau. Taip, kaip reikia teisminei Lietuvos valdžiai, mane laikiusiai teisminės sistemos „pūliniu“.

Manipuliacijos vaizdo įrašu rodo teisėsaugos suinteresuotumą bylos baigtimi

Prokurorai, sugudravę į JAV nesiųsdami šturmo vidaus vaizdų, pasiekė savo. Amerikos pareigūnai, neleidę teisti dėl 35 kaltinimų, patikėjo Lietuvos Generalinės prokuratūros garbės žodžiu – esą įrašą turime, bet nesupažindiname, o kaltinimus grindžiame sąžiningų pareigūnų liudijimais. Esu tikra, liudiję pareigūnai su savo sąžine tikrai bus sustabdyti prie „dangaus vartų“.

Tie, kas matė video įrašą, kuris 8 metus buvo slėptas nuo Lietuvos Respublikos Seimo, nuo Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės, nuo manęs, ir turbūt per klaidą man atiduotas į rankas, galėjo įsitikinti, kad prokuroras Darius Jakutis kaltinamajame akte meluoja.

 „… Venckienė tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. Stankūnaitei į pilvą ir kojas…“.

Keturios Lietuvos pareigūnų kameros, kurios fiksavo L. Stankūnaitės įėjimą į patalpas ir išėjimą, rodo visai ką kita. L. Stankūnaitei spirta nebuvo. Kodėl meluoja prokuroras?  

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti byloje Laimutė Stankūnaitė, Sonata Vaicekauskienė, Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, Sigita Kilkutė, Romas Oželis, Gintaras Černiauskas, Mindaugas Gušauskas duoda melagingus parodymus apie įvykius 2012-05-17 namo, esančio Klonio 5, Garliavoje, viduje. Jų parodymai apie įvykius namo viduje akivaizdžiai prieštarauja įvykiams, fiksuotais filmuotoje medžiagoje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių video įrašų, darytų namo viduje, matyti, kad prieš mane ir prieš mano dukterėčią Deimantę Kedytę buvo vartotas smurtas. Prokuroras D. Jakutis vadovaujasi melagingais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja video įrašui, padarytam namo viduje.

JAV teismai objektyviai skiria persekiojimo susidorojimo tikslan prašymus. Dviejų šimtų metų demokratija sugebėjo sukurti sistemą, kuri politinių srovių, neoficialiems teisminiams vidaus įsakymams nepavaldžią sistemą. Lyginant su ja Lietuvos teisėsauga, perpučiama įtakų, atrodo lyg kaliausė geltonuojančių rugių lauke.

Deimantės atplėšimo nuo manęs vaizdai tikriausiai būtų vertę JAV teisėjus net nejaukiai skaityti patį ekstradicijos prašymą.

Įgyvendinamas papildomas kaltinimas, kurio sutartyje su JAV nėra

Generalinė prokuratūra yra pripažinusi, kad į kaltinimą įrašytas atskiras teiginys – piktnaudžiavimas globėjos teisėmis kaip kitos nusikalstamos veikos padarymo požymis. Tai padaryta išimtinai jos iniciatyva.

Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į JAV šią veiką įvardindama atskiru nusikaltimu, tačiau, kai JAV nesutiko persekioti pagal šį straipsnį, Lietuvos pareigūnai gudraudami padarė kito nusikaltimo požymiu.

Kodėl ? Atsakymai labai paprasti.

Vėlgi cituoju baudžiamąjį kodeksą: tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo teisėmis…, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.  Su neišvengiamomis pasekmėmis – žalos atlyginimu.

Generalinė prokuratūra tokiu įrašu sudarė sąlygas pareikšti Stankūnaitei ieškinį savo ir Deimantės vardu. Tokio „nežymaus“ įrašo kaina teismo posėdyje jau įvardinta – 70 000 eurų. 

20 000 eurų reikalauja Stankūnaitė sau ir 50 000 eurų reikalauja Deimantė. Žinoma, ne ji, o Stankūnaitė Deimantės vardu. 

Toks Lietuvos teisėsaugos groteskas. Deimantės vardu reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią mergaitė patyrė gyvendama tarp ją mylinčių, išnaudojimą nutraukusių, ją gynusių artimų žmonių. Antra vertus, iki šiol nėra žinoma ar ji dar gyva.

Kodėl Generalinė prokuratūra galėjo valingai siekti papildomo kaltinimo materialinio motyvo, suprasti ne taip ir sunku. 

Suinteresuotų pedofilijos užgniaužimu Stankūnaitės rėmėjų šaltinis išseko ir matant kokiu uolumu prokuratūros atstovai įgyvendina savo užmačias, manau, jog egzistuoja ir Teisminės valdžios neoficialūs pažadai nepalikti Stankūnaitės „bepiniginėje nelaimėje“.

Todėl straipsnio pabaigoje patvirtinu akivaizdų faktą – Teismas turėjo visas galimybes nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. To nepadarymas aiškiai rodo, kad teismui duotas įsakymas mane nuteisti bet kokia kaina.