Rugpjūčio 14 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar 5 veiklos kryptims.
Posėdyje vertinti Ateities ekonomikos DNR plano skaitmeninės ekonomikos ir verslo, naujovių ir mokslinių tyrimų bei žmogiškojo kapitalo investicijų krypčių sumanymai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerijos atstovais komiteto posėdyje pristatė bendrą „Kultūrinio švietimo administravimo platformos ir kultūros švietėjų tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų valdymą“ sumanymą. Kultūros ir švietimo sričių sąveika leis gerinti formalaus ugdymo eigą, turtinti jį kultūrinėmis veiklomis, didinti jos patrauklumą moksleiviams, o diegiami technologiniai sprendimai leis veiklas rengti nuosekliau.
Valstybinio studijų fondo atstovai posėdyje pristatė „Tikslinės stipendijos STEAM, didžiausią dėmesį skiriant IT, ir edukologijos specialybių studentams“ sumanymą, sprendžiantį STEAM ir edukologijos specialistų trūkumą Lietuvoje. Žadamomis investicijomis siekiama į tiksliųjų, gamtos ir technologijos mokslų studijų bei profesinio mokymo programas pritraukti šių sričių specialistus. Pirmenybė bus teikiama inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų specialistams.
Posėdžio metu pritarta ir „Mokslinių gebėjimų užtikrinimas, įskaitant papildomas doktorantūros vietas ir pakankamą MTEP finansavimą“ sumanymui, kurio investicijos leis padidinti valstybinių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vykdomas MTEP ir mokslininkų rengimo apimtis.
Pasak „Sąsajos Žmogus mašina įgalinimas (kalbos technologijų įveiklinimas, leidžiantis dirbtiniam protui suprasti lietuvių kalbą)“ sumanymo rengėjų, įgyvendinus šį veiksmą bus sukurti nauji bei papildyti anksčiau sukurti lietuvių kalbos technologiniai ištekliai, kuriuos verslas galės naudoti kuriant kalbos technologijų dirbtinio proto gaminius.
„Analizuodami kalbos technologijų įveiklinimą, kuris leistų dirbtiniam protui suprasti lietuvių kalbą, išties daug diskutavome apie dirbtinio proto priartinimą prie mūsų kasdienybės – sutikite, būtų patogu ir paprasta su išmaniaisiais namų pagalbininkais bendrauti sava, lietuvių kalba. Skaičiuojame, kad išlaidos į dirbtinio proto skvarbos didinimą yra triskart mažesnės už būsimą naudą. Dirbtinis protas kuria aukštą pridėtinę vertę, o tai yra vienas iš pagrindinių DNR plano siekių“, – komentavo Finansų ministerijos atstovė Rūta Dapkutė-Stankevičienė.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Inovatyvios medicinos centras“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu posėdyje pristatė „Transliacinės medicinos infrastruktūra“ sumanymą, kurį įgyvendinus bus reikšmingai sustiprinta bandomosios medicinos ir ikiklinikinių tyrimų infrastruktūra.
Ateities ekonomikos DNR plane išskirtos 5 pirmenybės, į kurias siūloma susitelkti – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, naujovės ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus žadama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Naujovių ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 60 socialinių ekonominių partnerių.
Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, žinias apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus galima rasti čia: http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ateities-ekonomikos-dnr.
