2020 liepos 11 d. mirė Punsko krašto kapelos „Kaimo muzikantai“ armonikos muzikantas Sigitas Šliaužys (1936 04 18 – 2020 07 11). „Kaimo muzikantuose“ armonikomis grojo trys muzikantai: Jonas Balkus, Jurgis Vaicekauskas ir Sigitas Šliaužys. Tai kapela, kuri grodavo tik savojo Punsko krašto lietuvių muzikantų grotus kūrinius.
Gaila, bet neturime jau visų trijų šios kapelos muzikantų. Nuo pirmųjų dviejų Sigitas išsiskyrė linksmumu ir įsijautimu į muziką. Jam grojant judėdavo visas jo kūnas panašiai kaip ir liaudiškos kapelos „Vėl gegužio žiedai“ jau a. a. muzikanto,
smuikininko, miško brolio Juozo Svitojaus. Sigitas buvo kapelos siela. „Kaimo muzikantų“ besiklausant negalėdavai nusėdėti – savaime kojos kildavo šokti.
Paskutiniuosius aštuonetą metų po insulto jam netekus kalbos ir vienos kojos tekdavo būti namuose prižiūrimui dukros Birutės, anūko Povilo ir Birutės vyro Petro. Aš būdamas Punske stengdavausi kiekvieną kartą užsukti ir pas Sigitą, atvežti jam lietuviškos duonos kepalą, pakelti jo ir namiškių nuotaiką, pagroti armonika. O kai Punske būdavau su savo sūnumi Kęstučiu tai ir jį nusiveždavau pas Sigitą. Man įėjus į Sigito kambarį jis parodydavo pirštu į armoniką padėtą ant spintos. Tai reikšdavo, kad aš turiu groti ir aš jam pagrodavau ne mažiau kaip penkis mūsų tautos sukurtus kūrinius. Man grojant jo veide matėsi džiaugsmas bei susigraudinimas ir aš supratau, kad privalau jį aplankyti kiekvieną kartą kai tik būnu Punske.
Po kokio nors renginio užsukus pas Sigitą jis būdavo pirmas mano filmo žiūrovas: prijungdavome kamerą tiesiai prie televizoriaus ir jis pirmasis pamatydavo filmą, o mintyse ir sudalyvaudavo renginyje. Kai kada užsitęsus renginiams ar susitikimams su punskiečiais po vidurnakčio, nuvažiuodavau ir tik ant palangės padėdavau kepalą lietuviškos duonos nedrįsdamas trukdyti jo miego.
Nors kapela „Kaimo muzikantai“ gyvavo neilgai, bet grojo ne tik Punsko krašte ar kitose Lenkijos vietovėse, bet ir Vilniuje, o grojo pačius autentiškiausius Punsko krašto valsus, polkas, maršus, fokstrotus.
2011 metais Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė apie Sigitą Šliaužį Lenkijos lietuvių žurnale „Aušra“ rašė:
„Valinčių kaimo muzikantas, ne tik turintis didžiulę patirtį grojant vestuvėse ar vakarėliuose, bet daug metų savo muzika ir gražia laikysena žavintis scenos gerbėjus, tai Sigitas Šliaužys. Jis vienintelis groja armonika „Tėviškės aiduose“, jis taip pat „pirmąja“ armonika groja „Kaimo muzikantų“ grupėje. Kaip pats Sigitas prisimena, armonika buvo „užmesta“. Per amžinus ūkio darbus nebuvo laiko groti. Perdavus ūkį žentui ir sveikatai sušlubavus, paaugus anūkui, vėl grįžta prie armonikos. Ji padeda nurimti, užmiršti skausmus ir negandas.
Sigitas suskaičiavo, kad grojęs daugiau nei 60-yje vestuvių. Teko groti su daugeliu anuometinių muzikantų. Geriausiai prisimena savo brolį Juozą iš Šlynakiemio, Antaną Rėkų, kuris grojo smuiku ir armonika, Vaclovą Cirušį, Julijoną Babkauską iš Vaitakiemio. Šeimos muzikantas buvo dėdė, kuris grojo savo pasigamintu smuiku. Sigitas prisimena, kaip vaikystėje surado dėdės pasiruoštą stygom trinti savo darbo kanifoliją ir žaisdamas ja ištepė namų slenkstį. Gavo rykščių nuo tėvų, nes dėdė eidamas „užsikabino už slanksco, prilipo kaliošis, ir pargruvo“.“
Velionis pašarvotas namuose Valinčių kaime. Liepos 13 d., pirmadienį, 10 val. (PL), 11 val. (LT) bus palydėtas į Punsko bažnyčią, kurioje 11 val. (PL), 12 val. (LT) bus laikomos šv. mišios už velionį. Po šv. mišių – laidotuvės Punsko kapinėse.
Amzina Atisli…..