Balandžio 28 d. Seimas pritarė Prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Civilinės saugos įstatymo pataisų ir priėmė įstatymą su visais šalies vadovo teiktais pakeitimais. Už šį sprendimą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė –31.
Seimas balandžio 7 d buvo nusprendęs leisti atsiradus poreikiui ekstremaliosios padėties metu laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pvz., parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto iš Lietuvos laikinus draudimus ir pan.).
Kaip anksčiau yra teigęs šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta, Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Pasak jo, Nepaprastosios padėties įstatyme atliktų pokyčių dėl kainų reguliavimo Prezidentas nesiūlo keisti, tačiau jis nepritaria kainų reguliavimo instrumento suteikimo Vyriausybei ekstremalių padėčių atvejais.
„Prezidento nuomone, šio įstatymo paketo dalis susijusi su maksimalių prekių ar paslaugų kainų reguliavimu valstybės lygiu ekstremalios situacijos atveju nėra suderinama su efektyvia ekonomine politika ir nėra suderinama su šalies Konstitucijos nuostatomis. Seimo patvirtintas įstatymų paketas neleistų pasiekti deklaruojamo rezultato: protingų ir vartotojams palankių kainų ekstremalių situacijų metu“, – kalbėjo S. Krėpšta. Jis atkreipė dėmesį, kad kainų reguliavimas gali sukelti prekių ar paslaugų deficitą, nes nustatytos kainos nebūtinai padengia visas gamintojų sąnaudas, kurios kinta kiekvieną dieną, taip pat skatina šešėlinės rinkos atsiradimą.
Seimas, pritaręs Prezidento veto, Civilinės saugos įstatyme įtvirtino pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.
Neseniai iš Seimo pokalbių salės girdėjau , pasvarstymus apie šalies ūkį. Tyčia ar ne tyčia vienas iš kalbėtojų ( ne žinau kas , nes tik klausiau) pasakė labai įdomią žinia. Tarkim – Lietuvos vyriausybė mano padidinti išmokas senjorams, tai “didieji prekybininkai” iškarto svarsto galimybes, kiek nuošimčių pakelti kainas prekėms. “Gražu”. Gobšumui ribų nėra. Išvada; LR vyriausybė visomis išgalėmis turtina tik turtinguosius. Ar ne taip?
Visus 30 metų taip buvo – ar nepastebėjote? Dar nuo Vagnoriaus laikų. Jis tada pažadėjo nuo Naujųjų kažką su išmokomis susijusio. Maksima tuoj pat padidino kainas, nelaukdama net, kol žmonės tų pažadėtų pinigų gaus. – Skubėjo pirma kitų prekybcentrių žmonių pinigus surinkti.
Vėliau visi, kieno paslaugų ar prekių atsisakyti negali, taip darė – valdžia pažada pensiją ar kt. išmoką 10 Lt padidinti, tu jau svajoji, jog per metus gal net batų porai sutaupysi, tačiau TŲ VISŲ tuoj pat padidintos kainos bent 20 Lt/mėn. pabrangsta, tad taip suveikia, kad tavo pensija po to padidinimo tampa dar mažiau moki, dar mažiau įperka. Jie veikia, tartum būtų atsiųsti čia kenkti. Lauktą džiaugsmą tuoj pat paverčia neviltimi – jų pastangomis slenkantis laikas ne gyvenimo pagerėjimą neša, o eilinius nusivylimus.
Nuplaukė mano svajonių “čeverykos”.
Мечты мечты,
где ваша сладость?
Мечты ушли –
осталась гадость…