Šeštadienis, 19 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kuo galime pasigirti saugodami archeologinį paveldą?

www.alkas.lt
2020-04-24 10:10:47
40
PERŽIŪROS
1
Kuo galime pasigirti saugodami archeologinį paveldą?

Tarptautinis kontekstas | vkpk.lt nuotr.

Tarptautinis kontekstas | vkpk.lt nuotr.
Tarptautinis kontekstas | vkpk.lt nuotr.

Archeologinio paveldo apsaugai ypatingos reikšmės turėjo 1969 m. Londone priimta ir 1992 m. Valetoje pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija. Lietuva ratifikavo šį tarptautinį dokumentą prieš daugiau nei dvidešimtmetį, tačiau archeologinio paveldo apsauga mūsų valstybėje dar nėra pažangi. Kokių namų darbų neatlikome?

XX a. II pusėje priimti tarptautiniai dokumentai siekė išspręsti tam laikmečiui svarbius klausimus ir atspindėjo tam tikrus archeologinio paveldo apsaugos minties pokyčius, kuriuos galima apibūdinti kaip perėjimą nuo išskirtinio dėmesio koncentravimo ties moksliniais kasinėjimais (Londono konvencija) į integruotą prevencinę kultūrinio

kraštovaizdžio apsaugą, pirmiausia per teritorijų planavimą (Valetos konvencija). Naujai įtvirtintas požiūris padarė įtakos visuomenės sąmoningumo augimui ir įsitraukimui į paveldo apsaugos procesus. Dar vienas pastebėtinas reiškinys – padidėjęs dėmesys kultūros paveldo apsaugos integralumui su kitomis kultūrinėmis ir ūkinėmis veiklomis bei sustiprėjusi paveldo apsaugos ir visuomeninio gyvenimo sąsaja. Svarbiausiomis archeologinio paveldo apsaugos normomis tapo integralumas, viešumas, atskaitomybė, atsakomybė ir rezervacinė apsauga.

Lietuvoje iš viso yra saugoma apie 26 tūkst. kultūros paveldo objektų, tačiau tik šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. kultūros vertybių turi archeologinį vertingųjų savybių pobūdį. Tai – įvairūs statiniai, pastatai, rūsiai, piliakalniai su gyvenvietėmis, namų kompleksai ir t. t. Pastebima, jog archeologinių tyrinėjimų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, o išduotų leidimų archeologiniams tyrinėjimams skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo pustrečio karto.

Padėtis Lietuvoje | vkpk.lt nuotr.
Padėtis Lietuvoje | vkpk.lt nuotr.

Lietuva šį tarptautinį dokumentą ratifikavo 1999 m., o Valstybinė kultūros paveldo komisija aktyviai nagrinėjo klausimus, susijusius su šio dokumento taikymu Lietuvoje. Nors Konvencijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė yra atsakinga prieš visą Europą už jos teritorijoje esančio archeologinio paveldo išsaugojimą ir atskleidimą, Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi šio dokumento nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, nustatė, kad ne visi įsipareigojimai yra įvykdyti. Kyla problemų dėl archeologinių objektų apskaitos, radinių perdavimo muziejams, archeologinių tyrimų finansavimo, nelegalių kasinėjimų ir daugelio kitų.

Pirminėje Paveldo komisijos analizėje išskirti du pagrindiniai aspektai: teorinės problemos ir praktinis Konvencijos nuostatų įgyvendinimas. Nustatyta, kad Lietuvoje nevykdoma kompleksiška, nuosekli ir sisteminga Konvencijos nuostatų įgyvendinimo analizė. Atlikus tarptautinio dokumento ir Lietuvos teisės aktų palyginamąjį tyrimą, galima daryti preliminarią išvadą, jog didžioji dalis Konvencijos nuostatų teoriškai yra įteisinta Lietuvos teisės aktuose, nors šio dokumento vertimo sąvokos ne visada atitinka dabartinėje Lietuvos paveldosaugos teisinėje bazėje naudojamus apibrėžimus (pvz., paminklai, konservavimas, archeologiniai draustiniai).

Konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje | vkpk.lt nuotr.
Konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje | vkpk.lt nuotr.

Konvencijos 2 str. teigiama, kad kiekviena šalis įsipareigoja vykdyti archeologijos paveldo apskaitą ir įvardyti saugomus paminklus bei teritorijas, tačiau Lietuvoje ne visiems archeologijos objektams yra nustatytos vertingosios savybės ir apibrėžtos objektų teritorijos.

Investicinės plėtros įtaka archeologinio paveldo apsaugai buvo viena iš Konvencijos priėmimo priežasčių XX a. 9 deš. Archeologijos reikalavimų derinimas su plėtros projektais, kaip ir tyrimų medžiagos saugojimas, finansinė parama archeologiniams tyrimams, šiuo metu archeologų įvardijami kaip esminiai probleminiai klausimai, su kuriais susiduriama praktikoje. Viena didžiausių problemų yra integralios archeologijos paveldo apsaugos užtikrinimas – šio paveldo išsaugojimo principai nepakankamai integruoti į teritorijų planavimo, ūkinės ar urbanistinės plėtros, žemės ūkio sritis. Archeologų dalyvavimas rengiant ir vykdant įvairius plėtros projektus nėra pakankamas. Tokią padėtį sąlygoja archeologijos specialistų stygius projektus derinančiose institucijose bei teisinės bazės netobulumas.

Archeologijos reikalavimų derinimas su plėtros projektais | vkpk.lt nuotr.
Archeologijos reikalavimų derinimas su plėtros projektais | vkpk.lt nuotr.

Tyrimų metu randami archeologiniai radiniai perduodami 35 muziejams, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai ir specializuotoms saugykloms – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedrai (zooarcheologinė medžiaga) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai (antropologinė medžiaga). Tačiau, archeologų manymu, saugyklos jau tampa ankštos, o antropologinės medžiagos, gyvulių kaulų ir archeobotaninės medžiagos (šaldytuvai) saugojimas ilgainiui taps rimtu iššūkiu.

Kiekviena Konvencijos šalis narė įsipareigoja pasirūpinti, kad valstybinė, regioninė ir vietinė valdžia savo kompetencijos ribose suteiktų finansinę paramą archeologiniams tyrimams. Atlikus padėties Lietuvoje analizę, paaiškėjo, kad finansinė parama yra suteikiama tik įgyvendinant projektus, o tiksliniai archeologiniai tyrimai nėra finansuojami.

Tyrimų medžiagos saugojimas | vkpk.lt nuotr.
Tyrimų medžiagos saugojimas | vkpk.lt nuotr.

Tikėtina, jog pažangesnę archeologijos paveldo apsaugą galėtų užtikrinti kompleksinė sistema, skirta nustatyti, apibendrinti ir galiausiai sistemingai išspręsti archeologinio paveldo išsaugojimo problemas – inventorizaciją, naujai atrastų archeologinių objektų įtraukimą į apskaitą, informacijos kaupimą apie nelegalius kasinėjimų atvejus, duomenų kaupimą apie muziejuose esančio archeologinio paveldo būklę ir pan.

Aukščiau pateikiamos išvados tėra pirminiai Paveldo komisijos analizės rezultatai. Antrajame etape bus analizuojami kitų Europos valstybių archeologijos paveldo apsaugos teoriniai ir praktiniai modeliai, kurie galbūt galėtų būti sėkmingai pritaikomi ir Lietuvoje, o esminiai siūlymai dėl integralios archeologijos paveldo apsaugos bus aptarti plačiame archeologijos specialistų rate.

Finansinė parama archeologiniams tyrimams | vkpk.lt nuotr.
Finansinė parama archeologiniams tyrimams | vkpk.lt nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. UNESCO pasaulio paveldo statusas – tik prestižas, ar ir atsakomybė?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    6 metai ago

    Galime pasigirti tuo, kad sėkmingai ir nebaudžiamai jei ne sunaikinam, tai bent sugadinam!
    „Vilniaus Senamiestyje nugriauti istoriniai statiniai: kodėl?”
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/29/news/vilniaus-senamiestyje-nugriauti-istoriniai-statiniai-kodel–14701170/
    (kitur irgi yra ši žinia)
    Pažymėta, jog padirbėta stebėtinai spėriai – praeiviai pastebėjo, paskambino, Seimo narys atskubėjo, bet darbas jau buvo atliktas. Stachanoviec.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kad rudens derlius džiugintų kuo ilgiau
  • Nauja šildymo meto pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
  • Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?
  • Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui

Kiti Straipsniai

Seimas

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Vaikai

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Vaikai

Seimas spręs dėl viešo už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų sąrašo

2026 09 10
Archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė Kukuliškių piliakalnio archeologinių tyrimų vietoje

Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą

2026 07 17
Trakų istorinis nacionalinis parkas

Baigta rengti Trakų istorinio nacionalinio parko rengimo schema

2026 06 29
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Dainius Žalimas Europos Parlamente, koliaže pavaizduoti byrantys eurai ir Baltarusijos opozicijos vėliavos spalvos

V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Dauglaukio kapinyne aptikti archeologiniai radiniai

Kviečia virtuali paroda – romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) atspindžiai Dauglaukio kapinyne

2026 05 14
Išdeginta žolė

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
Kitas straipsnis
Lietuvos kultūros taryba kviečia į kasmetinius kultūros finansavimą pristatančius seminarus

Tyrimas atskleis, kaip keičiasi gyventojų požiūris į kultūrą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai