Po ilgesnės pertraukos – spalio 27 dieną – Vilniaus mažajame teatre bus rodomas atnaujintas spektaklis „Dostojevskis vaikams“, kuriame debiutuos jauna aktorė (IV kurso LMTA vaidybos studentė) Božena Aleksandrovič. Tai bus pirmasis Boženos vaidmuo profesionaliame teatre. Tiksliau – trys vaidmenys, nes šiame spektaklyje ji kurs tris skirtingus personažus.
„Dostojevskis vaikams“ skirtas žiūrovams nuo 9 iki 99 metų, kurie spektaklį stebi ne iš žiūrovų salės, o sėdėdami scenoje – tai leidžia pasigrožėti scenografija, kuri yra jauki, žaisminga, žadinanti vaizduotę…
Iš arti viskas kitaip matosi: namukai tarytum žaislai vaikų žaidimų kambaryje. Stalas, ant kurio žaidžiamos istorijos. Kūrėjai sugalvojo spektaklio metu žiūrovo akivaizdoje sukurti iliuziją ir čia pat ją sugriauti.
Režisierius Paulius Ignatavičius mano, vaikai suvokia daugiau nei mano suaugusieji. Jie intuityviai jaučia, kas tikra ir kas – ne. „Klaidinga manyti, kad vaikui reikia kažko lengvesnio ir paprastesnio. Vedant vaikus į abejotinos kokybės spektaklius, galima labai lengvai atgrasyti juos nuo teatro“, – sako Paulius Ignatavičius.
„Dostojevskis vaikams“ gimė režisieriui laimėjus Lietuvos teatro sąjungos jaunojo režisieriaus konkursą, o vėliau šis spektaklis buvo įtrauktas į Vilniaus mažojo teatro repertuarą. Be debiutuojančios aktorės, čia dar vaidina aktoriai Tadas Gryn ir Agnė Šataitė, kurie puikiai geba įsikūnyti į charakterinius vaidmenis, perteikti Dostojevskio veikėjų dvasią.
„Dostojevskis vaikams“ tai – keturios istorijos ir jos sudėliotos pagal amžiaus tarpsnius: ankstyvoji ir vėlyvoji vaikystė, paauglystė ir branda. Režisieriui norėjosi kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai, o tai yra gana sudėtinga. „Rašytojas labai jautrus žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, jis paprastai ir įtaigiai kalba apie draugystę, meilę artimui, šeimą, atsakomybę vienas prieš kitą, aptaria vaikų ir tėvų santykius. Dažnai vaikai elgiasi ar pasako tokių dalykų, kurie labai skaudina tėvus, bet vaikai apie tai nesusimąsto. Norisi kalbėti vaikams apie tai, jog reikia mylėti, atjausti savo tėvus, ne tik iš jų reikalauti. Man norėjosi priartinti sudėtingą autorių prie vaikų, lakoniškai, paprastai kalbėti apie svarbius dalykus, parodyti, kad F.Dostojevskis gali būti aktualus ne tik suaugusiems. Vaikai pripratę prie lengvo, žaismingo žanro, prie lengvesnių, vėjavaikiškų spektaklių. Man norėjosi jiems pasiūlyti kitokį spektaklį. Su vaikais kalbėti intymiai ir atvirai, kaip su suaugusiais, be cirko elementų.
Mane labai paveikė kai kurių motinų reakcijos – jos atpažino savo vaikus ir save, įvyko dialogas, sujudėjo sielos, kai kurios apsiverkė. Tai brangiausia. Jokie pasaulio pinigai negali pakeisti pokalbio širdimis“, – dalinasi Paulius Ignatavičius.
