Penktadienis, 13 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lietuvos himnas: kodėl atlikėjai rizikuoja perdainuodami?

www.alkas.lt
2019-09-27 13:39:03
87
PERŽIŪROS
1
„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo didžiausioje elektroninės muzikos šventėje „Tomorrowland“. Tokie šalies muzikos atlikėjai kaip Žygimantas Kudirka-Mesijus ar Jurgis Didžiulis taip pat yra pateikę savo „Tautiškos giesmės“ versijas, kurios kelia visuomenės susirūpinimą, ar kiekvienas gali imti ir perdainuoti šalies himną? O galbūt himno naudojimui taikomi per griežti apribojimai?

Muzikos atlikėjų Jurgio Didžiulio ir Žygimanto Kudirkos­-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

J. Didžiulis: „Per daug saugant – gresia mirtis“

Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena lietuvius norėjęs pasveikinti Jurgis Didžiulis pateikė savo „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Anot jo, natūralu, kad laikui bėgant ir lietuvybės išraiškos neišvengia pokyčių.

„Tautinis paveldas – simbolika, muzika, tautodailė, tautosaka yra visų mūsų paveldas kuriam galimos asmeninės interpretacijos. Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi kartu su mumis. Piliečiai ne tik saugo paveldą, tačiau ir perduoda jį ateities kartoms, kad atspindėtų kultūrinius bei vertybinius pokyčius, tačiau jeigu tai tampa įžeidinėjimo, pasityčiojimo, ar provokacijos objektu tada reiktų susimąstyti“, – sako J. Didžiulis.

Tautinis paveldas, kuris neranda šiuolaikinės išraiškos ar interpretacijos, anot jo, lieka praeityje.

„Svarbiausia, kad himnas būtų gyvas ir žmonės jį giedotų. Kodėl jis negali būti naudojamas šalies žinomumui didinti ar pasidalinti savo kultūra su užsieniu? Saugoti paveldą po devyniais užraktais yra vienas geriausių būdų jį numarinti“, – teigia muzikos atlikėjas.

Ž. Kudirka–Mesijus: „Perdainavus, originalas lieka“

Grupės „Vilniaus energija“ lyderis Žygimantas Kudirka-Mesijus, „Tautiškos giesmės“ kūrėjo Vinco Kudirkos giminaitis sako, kad himnas turėtų priklausyti visiems šalies gyventojams ir būti atviras naujoms jo versijoms.

„Tai, kad himnas nėra slepiamas ir yra perkuriamas – tik stiprina jo branduolį. Įsivaizduokite, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valstybinį leidimą, o vietoje grietinės įmaišius sojų jogurto – grėstų baudos. Manau, kad toks mąstymas yra atgyvenęs. Tarsi himnas būtų siunčiamas žmonėms sulankstytame popierėlyje ir kiekvienam kažką su juo padarius – siunčiamas jau pakitęs toliau, kol, galų gale, virsta neatpažįstamu. Galvokime skaitmeniniu principu – jei „remiksuojame“ ir pakeičiame „Tautišką giesmę“, jos originalas vis tiek lieka nepakitęs – tad nėra kuo rizikuoti“, – sako muzikos atlikėjas.

Istorikė: svarbiausia, kokiame kontekste atliekamas himnas

Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikė prof. dr. R. Čepaitienė pasakoja, kad bet kokios Tautiškos giesmės improvizacijos turėtų būti atliekamos laikantis griežtų pagarbos Lietuvos valstybingumo simboliui reikalavimų.

„Prieš giedant ar grojant bet kurios šalies himną turėtų būti atsižvelgiama, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai yra daroma ir ar siunčiama žinia ir kuriamas emocinis užtaisas nėra niekinamas ir suvulgarinamas. Juk už himno naudojimą ar atlikimą žmonės sovietmečiu buvo persekiojami, kalinami ir kankinami gulaguose. Tai žinant nesinorėtų lengvabūdiškai ir neapdairiai elgtis su šiais simboliais, juolab siekti kaip nors juos „patobulinti“ ar „atnaujinti“, kad ir kokie jie netobuli ir gal kai kam negražūs šiandien atrodytų“, – sako prof. dr. R. Čepaitienė.

Ji primena, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė 1898-aisiais. Carinės imperijos laikais lietuviška spauda ir žodis buvo varžomi ir persekiojami, tad „Tautiškos giesmės“ viešas atlikimas grėsė bausmėmis, tačiau ji vis tiek buvo giedama lietuviškuose susibūrimuose, kėlė tautinį sąmoningumą ir pasidižiavimą, telkiant politinę tautą.

Pirmą kartą oficialiai ji sugiedota po spaudos draudimo panaikinimo, Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905-aisiais Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje. 1919 metais „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. Po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, o sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ viešą atlikimą imta persekioti ir bausti. Nepaisant to, himnas buvo giedamas rezistentų ir disidentų susibūrimuose. 1988 metais, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas
  2. Lietuva, tėvyne mūsų – rusai gieda Lietuvos himną! (video)
  3. Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu?
  4. Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas
  5. Lietuviai vis labiau mėgsta pėsčiųjų žygius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Nebrendylai mesijui says:
    6 metai ago

    Lyginti cepelinus su Himnu yra visiškai neišprususio ir orientaciją pametusio žmogelio požymis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys
Gamta ir ekologija

Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

2026 02 13
Vasario 16-oji
Lietuvoje

Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų

2026 02 13
Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
Istorija

Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras
Astronomija ir kosmonautika

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas
Gamta ir ekologija

Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą

2026 02 13
Vladyslavas Heraskevycius ir jo šalmo žuvusiųjų sportininkų atvaizdai
Ukrainos balsas

Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja

2026 02 12
Kelių valymas
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – didžiausia šios žiemos sniego danga, tęsiasi valymo dabai

2026 02 12
Kęstutis Mažeika
Lietuvoje

Visuomenės reikmėms paimtą žemę siūloma kompensuoti sklypu valstybinėje žemėje

2026 02 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas
  • P.Skutas apie J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių
  • Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų
  • Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
  • Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

Kiti Straipsniai

kviečiama teikti paraiškas tautinio paveldo kūrėjus vienijančioms organizacijoms

Nuo vasario 9 d. – kviečiama teikti paraiškas tautinio paveldo kūrėjus vienijančioms organizacijoms

2026 02 09
Sausio 13-oji

Sausio 13-osios atminties metraščiai

2026 01 17
2025 metais – beveik šimtas tautinio paveldo gaminių

2025 metais sertifikuota beveik šimtas tautinio paveldo gaminių

2026 01 14
Rektoriaus sveikinimas

Reikšmingas tarptautinis įvertinimas: KU archeologas E. Vasiliauskas išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu

2025 12 28
Grand Hotel

Lietuvių kovų už laisvę atspindžiai Švedijoje

2025 12 11
Lietuvos istorijos institutas

Istorikė O. Valionienė: Interaktyvus Vilniaus archeologinių tyrimų sąvadas bus svarbus ne tik profesionalams, bet ir plačiajai visuomenei

2025 11 29
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokinė Viltė atradusi naują pomėgį

Vertingi užsiėmimai – pažintis su lietuvių papročiais ir amatais

2025 11 17
A. Svarausko monografijos pristatymas

Vienas laikotarpis – keli požiūriai: A. Svarausko monografijos pristatymas

2025 11 16
Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

2025 11 08
Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Antanas Bacevičius ir Aldona Šliūpaitė Palangoje, 1924 m.

Susitikimas Šliūpo laboratorijoje su dr. T. Balkeliu „Aušra“ – lietuvių tautinio sąjūdžio kalvė“

2025 11 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas
  • P.Skutas apie J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?
  • Algimantas apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą?

A. Kirkutis. Niekas nenori mirti anksčiau laiko. Ar turime kovos su vėžiniais susirgimais strategiją?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai