Sekmadienis, 17 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lietuvos himnas: kodėl atlikėjai rizikuoja perdainuodami?

www.alkas.lt
2019-09-27 13:39:03
1
„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo didžiausioje elektroninės muzikos šventėje „Tomorrowland“. Tokie šalies muzikos atlikėjai kaip Žygimantas Kudirka-Mesijus ar Jurgis Didžiulis taip pat yra pateikę savo „Tautiškos giesmės“ versijas, kurios kelia visuomenės susirūpinimą, ar kiekvienas gali imti ir perdainuoti šalies himną? O galbūt himno naudojimui taikomi per griežti apribojimai?

Muzikos atlikėjų Jurgio Didžiulio ir Žygimanto Kudirkos­-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

J. Didžiulis: „Per daug saugant – gresia mirtis“

Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena lietuvius norėjęs pasveikinti Jurgis Didžiulis pateikė savo „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Anot jo, natūralu, kad laikui bėgant ir lietuvybės išraiškos neišvengia pokyčių.

„Tautinis paveldas – simbolika, muzika, tautodailė, tautosaka yra visų mūsų paveldas kuriam galimos asmeninės interpretacijos. Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi kartu su mumis. Piliečiai ne tik saugo paveldą, tačiau ir perduoda jį ateities kartoms, kad atspindėtų kultūrinius bei vertybinius pokyčius, tačiau jeigu tai tampa įžeidinėjimo, pasityčiojimo, ar provokacijos objektu tada reiktų susimąstyti“, – sako J. Didžiulis.

Tautinis paveldas, kuris neranda šiuolaikinės išraiškos ar interpretacijos, anot jo, lieka praeityje.

„Svarbiausia, kad himnas būtų gyvas ir žmonės jį giedotų. Kodėl jis negali būti naudojamas šalies žinomumui didinti ar pasidalinti savo kultūra su užsieniu? Saugoti paveldą po devyniais užraktais yra vienas geriausių būdų jį numarinti“, – teigia muzikos atlikėjas.

Ž. Kudirka–Mesijus: „Perdainavus, originalas lieka“

Grupės „Vilniaus energija“ lyderis Žygimantas Kudirka-Mesijus, „Tautiškos giesmės“ kūrėjo Vinco Kudirkos giminaitis sako, kad himnas turėtų priklausyti visiems šalies gyventojams ir būti atviras naujoms jo versijoms.

„Tai, kad himnas nėra slepiamas ir yra perkuriamas – tik stiprina jo branduolį. Įsivaizduokite, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valstybinį leidimą, o vietoje grietinės įmaišius sojų jogurto – grėstų baudos. Manau, kad toks mąstymas yra atgyvenęs. Tarsi himnas būtų siunčiamas žmonėms sulankstytame popierėlyje ir kiekvienam kažką su juo padarius – siunčiamas jau pakitęs toliau, kol, galų gale, virsta neatpažįstamu. Galvokime skaitmeniniu principu – jei „remiksuojame“ ir pakeičiame „Tautišką giesmę“, jos originalas vis tiek lieka nepakitęs – tad nėra kuo rizikuoti“, – sako muzikos atlikėjas.

Istorikė: svarbiausia, kokiame kontekste atliekamas himnas

Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikė prof. dr. R. Čepaitienė pasakoja, kad bet kokios Tautiškos giesmės improvizacijos turėtų būti atliekamos laikantis griežtų pagarbos Lietuvos valstybingumo simboliui reikalavimų.

„Prieš giedant ar grojant bet kurios šalies himną turėtų būti atsižvelgiama, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai yra daroma ir ar siunčiama žinia ir kuriamas emocinis užtaisas nėra niekinamas ir suvulgarinamas. Juk už himno naudojimą ar atlikimą žmonės sovietmečiu buvo persekiojami, kalinami ir kankinami gulaguose. Tai žinant nesinorėtų lengvabūdiškai ir neapdairiai elgtis su šiais simboliais, juolab siekti kaip nors juos „patobulinti“ ar „atnaujinti“, kad ir kokie jie netobuli ir gal kai kam negražūs šiandien atrodytų“, – sako prof. dr. R. Čepaitienė.

Ji primena, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė 1898-aisiais. Carinės imperijos laikais lietuviška spauda ir žodis buvo varžomi ir persekiojami, tad „Tautiškos giesmės“ viešas atlikimas grėsė bausmėmis, tačiau ji vis tiek buvo giedama lietuviškuose susibūrimuose, kėlė tautinį sąmoningumą ir pasidižiavimą, telkiant politinę tautą.

Pirmą kartą oficialiai ji sugiedota po spaudos draudimo panaikinimo, Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905-aisiais Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje. 1919 metais „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. Po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, o sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ viešą atlikimą imta persekioti ir bausti. Nepaisant to, himnas buvo giedamas rezistentų ir disidentų susibūrimuose. 1988 metais, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas
  2. Lietuva, tėvyne mūsų – rusai gieda Lietuvos himną! (video)
  3. Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu?
  4. Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas
  5. Lietuviai vis labiau mėgsta pėsčiųjų žygius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Nebrendylai mesijui says:
    4 metai ago

    Lyginti cepelinus su Himnu yra visiškai neišprususio ir orientaciją pametusio žmogelio požymis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ar užsienio lietuvių vaikai atpažįsta Lietuvos karalių Mindaugą? | VDU nuotr.

Ar užsienio lietuvių vaikai atpažįsta Lietuvos karalių Mindaugą?

2023 07 21
Vyks dr. R. Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Vyks dr. R. Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas

2023 06 22
Dargana | J. Petronytės nuotr.

Kviečia Utenos perkusijos, džiazo ir improvizacijų šventė „Laisva muzika“

2023 05 09
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
1863 sukilimas | M. adam Volodko, kam.lt nuotr.

Seime vyks konferencija 1863 m. sukilimo metinėms paminėti

2023 03 09
G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

2023 02 28
Rasa Čepaitienė, Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Atspindžiai“: Kaip atkurti ir grąžinti tautinę savigarbą ir galią?

2023 02 28
Amatininkas | zum.lrv.lt nuotr.

Amatininkai galės teikti paraiškas paramai

2023 02 21
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Eismo saugumą lemia ir emocijos

2023 09 17
Naršymas internete vietoj miego: ką labiausiai nuskriaudžiame?
Gamta ir žmogus

Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę

2023 09 16
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka

2023 09 16
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Bartas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • Pajūrietis apie Kaip atkeliaus siuntos ateityje?
  • jausmai, o ne emocijos apie Eismo saugumą lemia ir emocijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulėgrąžų aliejų reikėtų naudoti dažniau
  • Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui
  • Kaip atkeliaus siuntos ateityje?
  • Eismo saugumą lemia ir emocijos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ar užsienio lietuvių vaikai atpažįsta Lietuvos karalių Mindaugą?

by Kristina Aleknaitė
2023 07 21
2
Ar užsienio lietuvių vaikai atpažįsta Lietuvos karalių Mindaugą? | VDU nuotr.

Liepos 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Lituanistinio švietimo integruota programa. Kaip mokysime lietuvių kalbos?“ Šiuo metu...

Skaityti toliau

Vyks dr. R. Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas

by Kristina Aleknaitė
2023 06 22
0
Vyks dr. R. Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Birželio 28 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta Rasos Čepaitienės knyga...

Skaityti toliau

Kviečia Utenos perkusijos, džiazo ir improvizacijų šventė „Laisva muzika“

by Kristina Aleknaitė
2023 05 09
0
Dargana | J. Petronytės nuotr.

Gegužės 14 d. Utenos kultūros centro lauko scenoje (Aušros g. 49) ir Anykščiuose, Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre (Vilniaus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Bartas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • Pajūrietis apie Kaip atkeliaus siuntos ateityje?
  • jausmai, o ne emocijos apie Eismo saugumą lemia ir emocijos
  • To Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
Kitas straipsnis
A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą?

A. Kirkutis. Niekas nenori mirti anksčiau laiko. Ar turime kovos su vėžiniais susirgimais strategiją?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai