Seimas svarstys siūlymą suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą. Seimo nario Simono Gentvilo pateiktomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-3737) siūloma nustatyti reguliavimą, pagal kurį partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Taip siūloma mažinti ir ribą, kurios neperžengus užstatas nėra grąžinamas, ir siūloma nustatyti, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 2 proc. (šiuo metu – 3 proc.) atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Projektui po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo 6, susilaikė 17 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti lapkričio 21 d.
Teisingas balsavimas būtų tik tada, jei atsisakytume sąrašų. Dabar sukiša į sąrašus tokius kandidatus, už kuriuos niekas ir niekad nebalsuotų, o paskui dar sako: patys išsirinkote.
Tai būtų klaidingas balsavimas, nes garantuotų tik daugumos valdžią, o mažesnės grupės (kartais ne tokios jau ir mažos) iš viso prarastų atstovavimą. Vienmandatės – tai žengimas toliau nuo demokratijos, žengimas į primityviąją “laukinę” 19 amžiaus demokratiją.
Vienmandatės paprastai išlieka tik labiau atsilikusiose, mažiau demokratiškose šalyse (pvz. buvo ir SSRS). Taip, jas vis dar išlaiko ir Britai, JAV, tačiau tai tik dėl didelio prisirišimo.
Kiek tekos skaityti Lietuvos politologų išleistų knygų, straipsnių šia tema (pvz., Jastramsižkio, Ramonaitės 2018 m. išleistą “Ar įmanoma prognozuoti Seimo rinkimus), tai visur vienareikšmiai kritikuojamos vienmandatės, kaip visiška atgyvena.
Be to, jei Jūs, gerb. Gražina, esate “tipiška” Alko komenttatorė ir simpatizuojate tautinėms jėgoms, tai trėtų būti aišku, kad vienmandačių atveju visiškai prarastumėte galimybę turėti atstovavimą. Toje pat Jastramskio ir Ramonaitės knygoje rašoma, kad daugiametis rinkimų rezultatų stebėjimas rodo dėsninga situaciją – venmandatės palankiausios tokioms partijoms, kaip (piriuasia) Tėvynės Sąjunga, o taip pat Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis ir Lankų rinkimų akciją. Tuo tarpu populistinėms partijos (pvz. Darbo partijai, Tvarkai ir teisingumui) labiau sekasi proporcinėje sistemoje (sąrašai). Tiesa, 2016 m. buvo išimtis – jų metu vienmandatėse daugiausia gavo Žalieji valstiečiai, tačiau tai nebepasikartos – jojkių abejonių, kad Karbauskio žalieji valstiečiai savo frkaciją išlaikys tik dėka sąrašo, kuris tikrai peržengs barjerą, o tuo tarpu vienmandatėse jiems seksis nekaip.
Ir tai dėninga, nes kiek senesnės demokratijos šalyse (pvz. Britanijoje), kuriose yra vienmandatės, jose viską susišluoja tik tradicinės partijos – konservatoriai ir lieboristai (t.y., socialdemokratai), o regionuose – dar regioninės partijos (pvz. Škotijos nacionalinė partija). Visi kiti iš esmės beveik nieko negauna.
Šiandieninė rinkiminė sistema Lietuvoje tikrai yra gera, mes turime lyg dviejų rūmų seimą : dalis – vienmandatininkai, tai asmenybės, kuriomis pasitiki rinkiminės apygardos rinkėjai, kita dalis – sąrašiniai, atspindintys partijų / judėjimų surinktus balsus.
Turime įsisąmoninti – Konstitucija nėra vartaliojama kekšė, tenkinanti įnorius.
Demokratijoje 1-3 klanai šalyje nuperka beveik visas šalies partijas / judėjimus, o štai rinkėjus palenkti balsuoti už vienmandatininką yra žymiau sunkiau, kainuoja žymiai daugiau.
Tačiau sutikite, jog, kai ir neliečiamųjų 10-ką, ir partijos valdybą sudaro partijos vadui beatodairiškai pritariantieji, o pastaroji ir visą rinkiminį sąrašą sudaro būtent pagal lojalumą VADUI (ne LT naudai), tuo sudaroma galimybė netrukdomai priimti net ir valstybei kenksmingų, ar ir lemtingų įstatymų.
Kai kitą nuomonę turintys rinkimų sąraše nustumiami į rinkim. sąrašų galą (ar trečią jo ketvirtadalį, kaip, pvz., TS-LKD Stundys, prieštaravęs valst. kalbos išstūmimui iš valst. raštvedybos), tada vadas garantuotas, jog jam nepritariantys į Seimą nepateks, nes per visą sąrašą jų tik retas ieškos, na, o vos vienas ar du frakcijoje kitaip balsuojantys – jie „dėl kvapo”, kaip tariamo partijos demokratiškumo „įrodymas”.
Prieš artėjančius rinkimus prisiminkime, jog Skvernelio laukia dar vienas žygdarbis – valst. kalba užrašytų asmenvardžių išpašolvonijimas iš valst. raštvedybos, iš dalies valst. ir privačių registrų, iš įmonių dokumentacijos, nes – iš pasų, gimimo, mirties, santuokos liudijimų, išsilavinimo, nuosavybės ir daugybės kt. dokumentų. Kompromisinis variantas (valst.k. + originalas) jam kategoriškai „nepriimtinas”. O tai reiškia ne tik užsienines pavardes įsigijusių pavardžių originalų rašymą, bet ir visą „raziną ant torto” – dvikalbystės Vilniaus krašte įteisinimo PRADŽIĄ, pirmą žingsnį.
Kad niekas netrukdytų Skverneliui ir C° užsitarnauti visus įmanomus Lenkijos didvyrio apdovanojimus, reikia kuo „liberalesnio”, t.y., kuo labiau nutautėjusio Seimo. Juolab, kad dvikalbystės klausimu konservatoriai uoliai, o GL – entuziastingai ir draugiškai kartu su valstiečiais bei visais kitais balsuos UŽ.
Ar kas nors apmąsto rinkimų kartelės klausimą ir būsimų rinkimų, ir valstybės tautinės tapatybės saugumo kontekste?
Valstybė tampoma įstatymais lyg antklodė asmeniniam pasišildymui.
Manau, kad tai geras sprendimas.
Aiįku, tos pilitinės jėgos, už kurias balsuoju aš, visuomet peržengia rinkimų kartelę, tačiau, nežiūrint to, esu “prisiekęs” demokratas ir būtų puiku, kad atstovavimą turėtų ir mažiau įtakingos politinės jėgos.
Pvz., Tautininkų Respublikonų, Centro partijos. Manau, kad gal ir ne pavieniui, o susitelkus į koaliciją jums pavyktų peržengti truputį sumažintą barjerą.
Tautiškai mąstančių žmonių, kurie rinkimuose balsuoja už Centro partiją, o kiek mažesniu laipsniu – ir už Lietuvos tuetininkų respublikonų, Jaunalietuvių partijas, taip pat A. Juozaičio, Radžvilo kuriamas poitines jėgas, yra pakankamai, kad peržengtų tą barjerą. Tačiau jūs esatę susiskaldę, tad didžiausi jūsų problema yra ta. O kita problema – iš tiesų aukštokas barjeras.
Manau, kad barjero mažinimas yra puikus, link didesnės demokratijos vedantis sprendimas. Tad, gerb. tautiškai mąstantys bendrapiliečiai, kai turėsite savo atstovavimą, savo frakciją Seime, gal nebebūsite tokie pikti? 🙂
Tiesa, vien barjero sumažinimo tam nepakaks. Jums reiktų liautis švaistyti balsus. TAUTINĖS JĖGOS TURĖTŲ SUSIVIENITĮ Į KOELIACIJĄ.
Tas pats pasakytina ir apie liberalus (aš visuomet remiu juos). Liberalų sąjūdis visuomet peržengs ir dabartinį barkjerą – čia jokių abejonių nėra. Tačiau Armonaitės-Šimašiaus suskurta naujoji partija, ar uoko “pusiauliberalai” – jie tikrai neperžengs ir tik “iššvaistys” balsą. Tad susivienyti primygtinai rekomenduoju ir liberalams. Tiesa, jums gi tai neaktualu 🙂
Kuo didesnis partijų / judėjimų skaičius rinkimuose, tuo daugiau balsų yra niekiniai, nes neperžengus 5 procentų ribos (nereikia 4), daug smulkių partijų dovanoja vietas stambiosioms.