Besibaigianti vasara Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje – pats darbymetis. Skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė juokauja, kad dirbdama mylimą darbą, skyriaus komanda apie atostogas retai pagalvoja. Per beveik devynis pirmuosius šių metų mėnesius Vilniuje sutuokta jau daugiau kaip 4 tūkst. porų, iki metų pabaigos šis skaičius gali išaugti ir iki 5 tūkst. Beveik 2 tūkst. porų tuokėsi Civilinės metrikacijos skyriuje, apie 700 porų meilę prisiekė bažnyčiose, o tuoktuves užsienyje rinkosi 1,4 tūkst. porų.
Jaunavedžiai vestuvių iškilmėms dažniausiai renkasi populiariausias vietas – Vilniaus rotušę, Botanikos sodą, Verkių rūmus, Bernardinų sodą, Pūčkorių atodangą. Bet šiemet pirmą kartą skyriaus istorijoje jaunųjų iškilmės vyko ir naujose miesto erdvėse: ant Trijų Kryžių kalno, Balsių ežero regykloje, Kazickų rezidencijoje ir ant Tauro kalno.
Vestuvių mados ir neįprasti svečiai iškilmėse
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė tikina, kad balta jaunosios suknelė ar iškilmėse skambantis Mendelsono maršas vis dar populiariausi tradiciniai akcentai. Tačiau vis daugiau nuotakų svarbią dieną dabinasi ryškiai raudonomis ar mėlynomis suknelėmis, galvą puošia skintų gėlių vainikėliais. Pastaruoju metu jaunieji vis dažniau atsineša jau įrašytą dainą ar pasikviečia muzikantų gyvai pagroti saksofonu ar smuiku. Vieni retesnių ir jautresnių atvejų, kuomet jaunikis įdainuoja dainą savo būsimai žmonai, tuomet iškilmės primena vaizdus matomus kino filmuose. Neretai jaunasis laukia nuotakos salėje, o nuotakos tėvas ją atveda ir perduoda jaunikiui.
Be įprastinių iškilmių dalyvių – tėvų, liudininkų, artimųjų ir draugų – tuoktuvėse galima pamatyti ir augintinių. Jaunieji dažniausiai į vestuvių vietą atsiveda savo šunis, prie kai kurių antkaklio būna prisegti žiedai. Tačiau teko iškilmėse matyti ir paukštelių narvelyje, o kartą ir poros augintinį šešką. Augintiniai poras lydi ir iki altoriaus, vėliau drauge pozuoja nuotraukoms.
Ypatingos datos
Vis daugiau porų vestuvių iškilmėms renkasi darbo dieną, kasdien šiokiadieniais sutuokiama apie 10 – 15 porų, penktadieniais, savaitgaliais – apie 40 – 60 porų.
„Vasarą tuokiasi visad daugiau, bet ir pirmąjį rudens mėnesį jau galima vadinti „santuokos metu“: rugsėjo mėnesį planuojame įregistruoti net 320 santuokų. Būna porų, kurios labai atsakingai ir ilgai renkasi datą, sekdami mėnulio fazes ar klausydami astrologų patarimų ne tik kokią datą, bet ir kokią valandą rinktis“, – pasakoja Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
Keletą pastarųjų metų aiškiai matyti, kad daugeliui svarbios ir ypatingos skaičių kombinacijos. Jau greit, 2019 09 19 bus įregistruota net 12 santuokų. Kiti žvelgia tolyn į priekį ir skyrius jau sulaukė prašymų tuoktis 2020 08 08, 2020 02 20 ir 2020 02 22 dienomis. Tokiomis dienoms prašymų sutuokti sulaukiama gerokai daugiau nei įprastomis datomis.
Šiemet jau užregistruota net 310 vilniečių santuokų su užsienio valstybių piliečiais. Kaip ir praėjusiais metais vilnietės dažniausiai tuokėsi su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Indijos, Pakistano ar Nigerijos piliečiais. O vilniečiai vyrai tuokėsi su ukrainietėmis, rusėmis ir baltarusėmis.
Nekasdieniniai jaunųjų pageidavimai
„Kiekvienos vestuvių iškilmės mums ypatinga, todėl visada stengiamės dėl jaunųjų, kad jų diena išties būtų išskirtinė. Būna ir keistesnių pageidavimų, kai nesuprantame – ar jaunieji juokauja ar kalba rimtai: prašymai sutuokti naktį, drauge su jaunavedžiais skristi į užsienio šalį ir ten juos sutuokti, santuoką įregistruoti lėktuve jauniesiems skrendant į povestuvinę kelionę. Kartais nustebina jaunųjų užmaršumas, kai į vestuvių ceremoniją atvyksta be tapatybės dokumentų, žiedų ar jaunosios puokštės“, – pasakojo I. Jurgutienė.
Meilei amžiaus ribų nėra – šį posakį tik patvirtino šiais metais amžiną meilę prisiekęs 88 metų jaunikis Vilniuje.
Džiugu,kad tuokiasi Lietuvaičiai su Lietuvaitėmis pagal mūsų senuosius ir naujoviškesnius papročius. Tautos retėjimo ir nykimo – naikinimo dabartiniais metais, smagu, kad kuriasi lietuviškos šeimos. Įdomu, kiek jaunų šeimų buvo grynai lietuviškos, kiek mišrių ir kokių mišruolių? Ir niekaip negaliu suprasti tų merginų, tampančių ištekėjusiomis moterimis ir keičiančių savo pavardes į trmpinius, savaime NAIKINANČIOMIS LIETUVIŠKAS PAVARDŽIŲ KEITIMO VEDYBŲ METU TAISYKLES. Tai lygiai taip pat naikina mūsų gražiąją lietuvių kalbą kaip ir lenkų noras pakeisti mūsų senojo ir nusistovėjusio alfabeto kai kurias raides.
To neturėtų būti lietuviškose šeimose, jei esame TIKRAIS LIETUVIAIS – PATRIOTAIS.
Būkite visi JAUNAVEDŽIAI laimingai – TVĖRĖJO – DIEVULIO PALAIMOJE.
Mūsų jaunosios šeimos privalo atkurti GEROJAI SUNAIKINTĄ LIETUVIŲ TAUTĄ, SUSILAUKDAMOS NE MAŽIAU KETURIŲ- PENKIŲ LIETUVIUKŲ. Lietuviai – kad neišnyktume – DAUGINKIMĖS.
O taip paprasta daugumai susitrumpinti pavardes – išmesti visus -evič, -ausk ir pan. Paskaičiavau – daugelio moterų, norinčių „sutrumpėti” pavardės labiau sutrumpėtų ne amputavus jų galūnes, o būtent nusimetus slavišką priesagą