Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

G.Ronkaitis. Apie Dievą Ragutį (II)

Gintaras Ronkaitis, www.yogi.lt, www.alkas.lt
2011-10-20 00:08:58
13
G. Ronkaitis. Apie Dievą Ragutį (I)
Dubenuotas akmuo legendinės Ragučio šventyklos vietoje Vilniuje
Dubenuotas akmuo legendinės Ragučio šventyklos vietoje Vilniuje | autoriaus nuotr.

Grįžęs iš piligriminės kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…

Aptvarkius, akmuo vėl prabilo. Šį kartą kalbėjo trumpai. Supraskime, kalba ne „akmuo”, o už jo slypinti ir per jį pasireiškianti galia, kurią galima būtų pavadinti protėvių dvasia arba tiesiog – Lietuvos Dvasia. Buvo taip pasakyta: LIETUVA TAPS LAISVA TUOMET, KAI ŽMONĖS ATSIGRĘŠ Į PROTĖVIŲ TIKĖJIMĄ.

Vėliau atėjo ir trumpi paaiškinimai. Pirmiausia, „žmonės” – tai nereiškia „visi žmonės”, o bent jau tam tikra dalis tautos, kurios užtektų protėvių stiprybei palaikyti. Antra – kalbama apie „protėvių tikėjimą”, o ne apie „religiją”, kaip tai suprantame šiandien, – kai religija tapo atskirta nuo likusio žmogaus gyvenimo. Senovėje protėviai tokių „religijų” neturėjo. Buvo tai, ką dabar Rytų pasaulėžiūros terminais esame pratę įvardinti žodžiais „karma” bei „dharma”. Žmogus gimdavo konkrečioje vietoje ir garbindavo Viešpatį pagal protėvių papročius. Nebuvo misionierių ir religijų konkurencijos. Tai tiesiog neturėjo prasmės. Taip ir dabar yra Indijoje – indusu gimstama.

Taip pat „protėvių tikėjimas” nereiškia kažkokios konkretaus šiandienos ar praeities garbinimo formos, to, ką esme įpratę vadinti „baltų religija” ar „pagonybe” ir pan. Mūsų Tėvynės istorijoje tų formų buvo pačių įvairiausių. Yra tai, kas visa tai vienija: bendrystė per žemę, akmenį, medį, gamtą; kiekvienas pats turėtų prajausti, ką jam šnabžda protėvių šventieji akmenys ir kalneliai, kur šimtmečiais degė Šventoji Ugnis. Ką žmogui kalba Lietuvos Dvasia? O konkrečios formos neturi reikšmės. Garbinamas ne akmuo ir ne medis, o per jį pasireiškiantis ir su žmogumi bendraujantis Viešpats, Aukštesnioji Sąmonė. Kaip liūdnai juokavo etnologas G.Beresnevičius: jei mūsų protėviai garbino akmenis ir medžius, tai dabartiniai tikintieji garbina bažnyčias… Juk žinome, kad yra ne taip.

Lietuvos Dvasia yra stipri, tačiau, jei negausės žmonių, ją jaučiančių, jai atliepiančių, kiekviena stiprybė gali išsekti, pasibaigti. Protėvių darbais, maldomis ir atsidavimu užtarnauta galia – nėra beribė. Laiko nėra daug. Turime imtis atsakomybės patys – čia ir dabar. Tai reiškia tik viena – sąmoningumo auginimą savyje.

Ir paskutinis dalykas – pabrėžta, kad Lietuva kol kas nėra laisva. Ji buvo laisva tol, kol laisvai gyvavo ir viešpatavo protėvių dvasia. Jos paneigimas (nesigilinant į sudėtingas to priežastis) sukėlė besitęsiančią vergystę-baudžiavą, kuri įvairiomis formomis gaji iki šiolei. Kaip pasakyta „blogiausia iš vergijų žmogui – netekti šviesos, atsklidusios iš visų senovės šventovių…” (O.M.Aivanhov). Tačiau įsiklausykime į ištartus žodžius: „Lietuva taps laisva…” … Tai įvyks – ir tai svarbiausia. Gal tuomet, kai žmonės taps sąmoningesni ir verti savosios laisvės.

Lietuvos Dvasia yra pati tolerancija ir draugystė. Ji tą įrodė per savo tūkstantmetę istoriją, niekuomet nesiekdama supriešinti žmonių bei įvairių pasaulėjautų (dabar religijomis vadinamų). Juk užtenka tik perskaityti Karaliaus Gedimino laiškus. „Krikščionims leidžiu Dievą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas. Lenkams pagal savo papročius, o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną Dievą.” Berods, skamba labai šiuolaikiškai?

Yra suprantama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninį apsisprendimą, kokia forma pagarbinti Viešpatį Kūrėją. Tačiau vis tik (jeigu norime, kad mūsų Tėvynė Lietuva išliktų bent jau daugmaž tokia forma, kokią ją žinome dabar) – dalis sąmonėjančių žmonių privalėtų atsigręžti į protėvių išmintį, prisiminti ir savaip pagerbti žemės šaknis taip, kaip kiekvienam pataria jo širdis. Ir tai netrukdo kartu būti jogu ar sufijumi, krikščioniu ar teosofu. Protėvių dvasia nekelia sąlygų. Ji tyliai kviečia.

Gal kiek geriau situaciją atskleis Himalajų Mokytojų citata iš paskutiniosios mūsų piligriminės kelionės – jatros į Indiją.

„Jie, Indijos ir visos Žemės Šventieji, yra šios žemės druska, nuostabūs mūsų pagalbininkai. Jie palaiko visos žmonijos gają (evoliuciją). Dirbdami su mumis, kiekvienas atlieka tik jam žinomus ir suprantamus uždavinius. Jeigu jie išnyktų, tai būtų signalas Pasaulio Dvasiai, kad šis žmonijos gajos etapas baigėsi, viskas būtų sunaikinta ir prasidėtų iš naujo, nauja kokybe.”

Taigi, turime patys siekti dangaus, tvirtai stovėdami ant šios žemės, turime tapti signalinėmis ugnimis Pasaulio Dvasiai. Šios ugnys savo gyvenimais, savo sąmoningumu sakytų: Lietuvos Dvasia yra gyva čia gyvenančių žmonių širdyse ir protuose! Lietuvos Dvasia liks čia tol, kol bus gyvas bent vienas žmogus, tai išspinduliuojantis. Jei tokių nebeliktų – šalis stipriai pasikeistų, ateitų kitos formos ir kitokie žmonės. Lietuvos Dvasia negali egzistuoti, neįžeminta fiziniame lygmenyje per žmogų. Toks įstatymas.

Gera vieta tuščia nebūna. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų. Galime imti pavyzdį iš indiškosios megakultūros atstovų – jie ištikimai atsidavę protėvių tikėjimams ir tradicijoms. Kiekvienas šventasis ir mokytojas pirmiausia tarnauja savo šalies žmonėms, savo vaikams – o jau po to visiems kitiems. Jei mokytojas stiprus – šilumos užtenka visiems. Tačiau, kaip taisyklė, šie žmonės yra stipriai suaugę ir neatskiriami nuo indiškosios kultūros ir dvasinių tradicijų.

Jiems paprasčiau, ši tradicija juos pasiekė gyvąja perdava, – gal kažkas pasakytų. Tačiau ir mes galime girdėti protėvių balsus ir būti jų pamokyti. Tai yra atviras laukas gyvenimui ir kūrybai per širdies atvėrimą. Tai yra įmanoma. Jei dar negalite išgirsti – tikėkite ir švarėkite. Valanda ateis.

Taip ir darykime.

2011 10 10  Vilnius

Indijoje įprasta pagarbinti Viešpatį per Šventuosius medžius bei akmenis | Nirvani nuotr.
Indijoje įprasta pagarbinti Viešpatį per Šventuosius medžius bei akmenis | Nirvani nuotr.

www.yogi.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Ronkaitis. Apie Dievą Ragutį (I)
  2. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  3. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  4. G. Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą
  5. J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  6. R. Regelskytė. Ar reikia numirti, kad patektum į Rojų?
  7. A. Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant
  8. D. Razauskas. Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo
  9. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Irena says:
    14 metų ago

    Įkvepiantis straipsnis, ačiū. Tuo pačiu ir akmenį aplankėme, pagerbėme.

    Atsakyti
  2. tadas says:
    14 metų ago

    nesamonė- jokia čia Lietuvos dvasia nekalba, o jei autorius mano, kad gali kalbėti už savo įsivaizduojamą Lietuvos dvasią, tai ką jau čia bepadarysi..

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Vis ir tik – ritualai įkurdina religiją, kurią tikriems Lietuviams (nesužydkrikščionintiems) belikę didžiulių pastangų dėka atrasti, atskleisti, sulipdyti. Jos kurti nereikia – ji pasąmoningai Baltų tęstinumo savimonėje, sąmonėje ir teikia stiprų pilietinį jausmą.
    Baltų (mūsų) religija – JĖGA. Ji – mūsų, ir ji balta.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      14 metų ago

      Visos religijos yra sapnai, o jomis tikintys – priklausomybėje gyvenantys žmonės.
      Priklausomybės, beje, yra visuotinai pripažintas blogis.

      Tik šitai, rusiškai tariant дурь 🙂 , išvarius, bus įmanoma Lietuvai ko nors pasiekti.
      Galiu, netgi, pasiūlyti gerą kvailybių išvarymo būdą. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        14 metų ago

        Tautinė gyvybė mirė kartu su paskutiniu laisvos Lietuvos valdovu Kęstučiu, kuris buvo sudegintas Šventaragio slėnyje. Tad kalbėti apie įmanomumus Lietuvai ko nors pasiekti – toliau jau turbūt beprasmiška. Tai savotiška laiko gaišatis….-Tai štai yra tokia mintis.

        Tačiau…. Tačiau, vis tik gyvybė – belikusiose Baltų nuotrupose….. Anot Beresnevičiaus, tiesiog taryt kybo ant plauko, tačiau tveria…

        Aš gyvenime ieškau keleto žmonių, man Laimė šalia jų vien pabūti… .
        Tad apie kokius milijonus jau ateičiai ir amžinai alkanų Tu vis ten kalbi ? Kelintas pagal sąrašą Tu stovi , ir nori būti pirmas ?

        CHA

        Atsakyti
  4. Laura says:
    14 metų ago

    Vaaau! nesitikėjau tokio straipsnio ir kad į tai bus pažvelgta taip giliai. Iš to, kas straipsnyje buvo paminėta, manau svarbu aktualizuoti tai, kad senovės Baltai išties turėjo ne religiją, o tikėjimą. Baisiuosi šiuometinias vadinamais pagonimis, vien skambūs žodžiai jų lūpose bei tokie tušti ir pilni puikybės, kad baisu, tačiau ką padarysi, toks jau jų suvokimas. Taigi didelis dėkui už straipsnį, džiugu, kad yra tokių idėjinių žmonių.

    Atsakyti
  5. Laura says:
    14 metų ago

    Beje, manau jūsų straipsnyje esti stiprus ryšys su Ilgevičienės idėjomis, ar aš teisi?

    Atsakyti
  6. ugn says:
    14 metų ago

    atleiskit, bet kur cia parasyta apie Raguti?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Ana čia: http://www.alkas.lt/2011/10/20/g-ronkaitis-apie-dieva-raguti-ii ir dar I-oje dalyje jei ką.

      Atsakyti
  7. Gintaras says:
    14 metų ago

    Laurai: tai, ką užrašau ir savaip bandau perteikti, yra senas kaip pats gyvenimas suvokimas, jog viskas kilo iš vieno Šaltinio ir į jį sugrįš. Iš tiesų, kartais tai pavadinama teosofija, o gal geriau ir kiek privengti tų pavadinimų ir užvardijimų. Etiketė lyg ir suteikia aiškumo, tuo pačiu būdama masalu protui, kuris dažniau skaldo į dalis, nei vieniją į visumą. Žinoma, visada atsiras tų, kurie netikės (protukai) Lietuvos Dvasios realumu ir priskirs šiuos dalykus autorių fantazijoms. Tie, kas žiūrės per širdį, žinos, kad TAI yra. Jei nėra Lietuvos Dvasios – Amžinosios Lietuvos, nėra ir mūsų. Žinoma, galima kalbėti iš įvairių suvokimo taškų, tačiau, kaip bebūtų, yra žmonių, kuriems šis žemės lopinėlis yra brangus – ir to visiškai pakanka.

    Atsakyti
  8. Artūras Gotautas says:
    14 metų ago

    Gamta-vienintelė knyga,kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
    Gamta duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną,įtikinamai sako,reikia daugiau klausyti,negu kalbėti.
    Gamta klūsta tik tam,kuris jos klauso.
    Gamta negyvena praeitimi ar ateitimi,ji gyvena dabartimi.
    …Kas yra žmogus Gamtoje?Niekas prieš begalybę,viskas prieš nieką,centras tarp nieko ir visko….

    Atsakyti
  9. Taurass says:
    14 metų ago

    Man atrodo, kad čia – apie tą patį dievuką, kuriam Mindaugas meldėsi anot tinklapio http://kibernetika.webs.com
    Ne varde esmė – o vizijoje…

    Atsakyti
  10. Algis, Dievų siūstas says:
    10 metų ago

    V. Kudirka gi Himną parašė, ir žodžiai stiprybės ir išminties tik iš praeities tegali pasisemti, bet dauguma giedodami himną tik žodžius per burną išleidžia nesuvokdami mūs himno giluminės reikšmės, tai raktas į stiprybę ir išmintį, bei darną su visuma.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Donaldas Trampas Romos popieiaus rūbais

D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

2025 05 04
Vikingai kontroliavo tūkstančius kilometrų besitęsusius prekybos kelius | S. Samsonas. LNM nuotr.

R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“

2025 03 27
Dievas. R. Petrausko kolekcija

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (IV)

2025 01 30
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Laiškas lietuvių gentims

2025 01 08
Lokmanthan simpoziume | Romuvos nuotr.

Romuva Lokmanthan simpoziume: dvasinės bendrystės tiltas tarp Lietuvos ir Indijos

2024 12 07
Žolinių apeigos 30-ojoje Romuvos stovykloje Dvarciškiuose | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos pripažinimo siekiui

2024 12 04
Pagonybė Lietuvoje

M. Mozūraitis. Pagonybė ir jos likučiai Lietuvoje XVIII amžiuje

2024 11 03
Ilgių šventimas Romuvos kaime Dvarciškiuose | D. Greičiūno nuotr.

D. Greičiūnas. Ilgių šventimas Romuvos kaime Dvarciškiuose

2024 10 27
P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

2024 10 19
Jonas Vaiškūnas seminare „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė” 2024 03 27 | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Šis Seimas „nusiplovė rankas“ – Romuvos pripažinimo klausimo svarstyme

2024 10 01

Skaitytojų nuomonės:

  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • dar apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI)

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai