Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. 

Vienuoliktąjame ciklo susitikime VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos lektorė Maritana Larbi pristatys sakraliausią islamo kultūros tekstą – Koraną.

Kiekvienam musulmonui Koranas yra tiesioginis Dievo žodis par exellence (liet. tikrasis; tikrąja žodžio prasme). Todėl teksto recitavimas, kuris yra prilyginamas meditacijai, vis dar išlieka pirmine šio teksto paskirtimi. Kaip kasdienio gyvenimo vadovas Koranas sugebėjo iki mūsų dienų išlaikyti autoritetingiausio etinio-normatyvinio įstatymo pozicijas islamo kultūroje, nors VII a. viduryje, maždaug 20 metų po pranašo Muhamado mirties, Korano kodifikavimas, teksto surinkimas ir užrašymas į knygą sukėlė musulmonų bendruomenėje nemažai sumaišties.

Iki šiol liko daug mokslininkų neatsakytų klausimų, visgi abejonių dėl šio šventraščio autentiškumo iš esmės neturėtų kilti. Paskaitoje bus pristatytas Korano atsiradimo kontekstas ir teksto kodifikavimo istorija žvelgiant iš musulmoniškosios tradicijos perspektyvos. Taip pat bus aptarta istorinė Korano recepcija Vakaruose, vertimai ir kokios pagrindinės teorijos vyrauja nūdienos Vakarų koranistikoje.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

•  „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
• „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
• „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
• „Bardo Thodol“ (Tibetiečių mirusiųjų knyga) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
• Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Jau skaitytos paskaitos apie šias knygas:

• „Rigvedą“ (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
• „Gilgamešo epą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);

• Patandžalio „Yoga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius).

Skaitytų paskaitų vaizdo įrašus galite rasti čia ›