Sekmadienis, 12 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gedimino laiškams – 696 metai (video)

www.alkas.lt
2019-01-25 10:54:26
824
PERŽIŪROS
4
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

1323 m. sausio 25 d. Lietuvos karalius Gediminas parašė laišką ir pakvietė Vakarų Europos amatininkus, pirklius, riterius ir žemdirbius atvykti į Lietuvą. Laiške pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius, todėl šią datą laikome Vilniaus gimtadieniu. Vis dėlto Vilniaus įtvirtinimas nebuvo pagrindinis Gedimino laiškų tikslas. Ko iš tiesų jais siekė Lietuvos valdovas? Ar galime juos vadinti pirmąja tarptautine Lietuvos komunikacijos kampanija ir ar ji buvo sėkminga?

Neeilinis veiksmas

„Kunigaikštis Gediminas vieną po kito parašė laiškus trims adresatams – Romos popiežiui, Šiaurės Vokietijos Hanzos sąjungos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolynams.

Laiškuose kunigaikštis pristatė lietuvišką konflikto su Vokiečių ordinu interpretaciją, o kartu padarė tai, kas buvo populiaru to meto Europoje: pakvietė pirklius, amatininkus, iš esmės visas socialines grupes atvykti į Lietuvą“, – pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, vienas žinomiausių šalies medievistų Rimvydas Petrauskas.

Pasak jo, parašyti laiškus buvo neeilinis Karaliaus sprendimas, nes nieko panašaus Lietuvos istorijoje iki tol ir ilgą laiko po to daugiau nebuvo. Laiškai buvo inovatyvus to meto valdovo komunikacinis pasirinkimas dar ir dėlto, kad raštas to meto Lietuvoje dar tik buvo pradėjęs įsitvirtinti.

Perrašomi ir platinami

Lietuva viduramžiais buvo politiškai izoliuota pagoniška šalis, neseniai susivienijusi ir sustiprėjusi, tad Gediminui reikėjo rasti taikų kelią, kaip pradėti komunikuoti su krikščioniškąja Vakarų Europa. Tai buvo pirmasis bandymas diplomatiniu būdu įsitvirtinti Europoje, stabdyti Ordino puldinėjimus bei paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą.   

„Gediminas tuomet neturėjo daug pasirinkimų, kaip žinią paskleisti –  laiškai ir pasiuntiniai buvo pagrindinė komunikacinė priemonė. 

Viename iš laiškų kunigaikštis prašė persirašyti laišką ir prikalti prie bažnyčios durų, o originalą siųsti toliau. Tai lyg to meto virusinė kampanija, kai laiškai ir jų nuorašai keliavo iš rankų į rankas, o bažnyčios durys atstojo šiandieninę feisbuko sieną“, – pasakoja komunikacijos agentūros „Agency 1323“ vadovaujanti partnerė Rita Saunorytė-Norutienė.

„To meto Europoje skelbimas viešoje vietoje, kaip kad ant bažnyčios durų, buvo vienas iš viešumą užtikrinusių sprendimų. Gediminas laiškus taip pat siuntė ir pranciškonų bei dominikonų vienuoliams. Veikiausiai taip buvo tikimasi, kad vienuolynuose jie bus perrašomi ir skelbiami, siunčiami toliau ir tokiu būdu laiškai, kiek įmanoma tomis sąlygomis, pasieks platesnę auditoriją“, – pasakoja R. Petrauskas.   

Bandymas laiškus sumenkinti

Siunčiami Gedimino laiškai susidūrė su trukdžiais – yra žinoma, kada vieną laišką kryžiuočiai perėmė ir sulaužė kunigaikščio antspaudą, taip bandydami sumažinti laiškų patikimumą.

„Valdovo antspaudas yra ženklas, kuris užtikrindavo dokumento autentiškumą. Dėl to Gediminas kitame laiške taip piktinasi šiuo kryžiuočių žingsniu, nes tai yra tam tikras komunikacijos kanalo nutraukimas“, – pastebi istorikas.

„Šiais laikais tai prilygtų, kad programišiai nulaužtų tinklapį ar perimtų siunčiamą elektroninį laišką ir bandytų iškraipyti skelbiamą informaciją ar paskelbtų netikras žinias“, – priduria komunikacijos specialistė.  

R. Petrausko teigimu, taip Viduramžiais pasireiškė informacinis karas, kuris būdingas įvairiems laikotarpiams, skiriasi tik taikomos technologijos.  

Suformulavo patrauklų pasiūlymą 

„Kunigaikštis Gediminas, kviesdamas į Lietuvą atvykti Vakarų miestiečius, siūlė mokesčių lengvatas, davė žemės ir suteikė įvairių privilegijų. Šį faktą galime prilyginti palankesnėms dabartinių laisvųjų ekonominių zonų mokestinėms sąlygoms ar įvairioms paskatoms, kurias vyriausybės suteikia ateinantiems investuotojams“, – sako R. Saunorytė-Norutienė.

Pasak istoriko, kunigaikštis labai gerai įsivaizdavo kvietimo sąlygas – siūlė tai, kas tuo metu kviečiamiems atvykėliams buvo patrauklu.

„Negana tik pakviesti. Buvo svarbu užtikrinti atvykstantiems naujakuriams laisvesnį gyvenimą ir kartu tokią gyvenimo kokybę, prie kurios jie jau buvo pripratę. Nepamirškime – vis dar pagoniškos šalies vadovas kviečia krikščionis, todėl neatsitiktinai Gediminas mini jau pastatytas bažnyčias ir žada pastatyti jų dar daugiau.

Gediminas siekė prisikviesti didžiausią tuometinį turtą – žmones, kurie atvyksta parengti, įvaldę naujesnes technologijas, kaip dirbti žemę, kaip prekiauti, kaip plėtoti amatus. Visose Europos šalyse tokių naujakurių atvykimas smarkiai paskatindavo ekonominę raidą ir panašu, kad Gediminui tai buvo gerai žinoma“, – antrina R. Petrauskas.

Tuometiniai nuomonės lyderiai

Be Hanzos miestų gyventojų, laiškus Gediminas siuntė Romos popiežiui, pranciškonų ir dominikonų ordinams.  

„Tai lyg kreipimasis į to meto nuomonės lyderius ir siekis juos informuoti tiesiogiai, kad jie žinotų Lietuvos argumentus ir galbūt palaikytų Lietuvos pusę, kai bus sprendžiami mums aktualūs klausimai“, – teigia komunikacijos specialistė.  

„Sakyčiau, kad Gediminas teisingai ir sėkmingai pasirinko adresatus. Jei Gediminas tikrai norėjo priimti krikštą, šiuo klausimu jis turėjo derėtis su popiežiumi. Jei jis norėjo Vakarų Europos opiniją paskatinti galvoti, jog Vokiečių ordino veikla vykdoma galbūt nebūtinai vien tik krikščionybės labui, be abejo visų pirma į savo pusę turėjo patraukti popiežių ir jo aplinką.

Miestai – kita teisingai pasirinkta kryptis. Šiaurės Vokietijos Hanzos miestai buvo labiausiai suinteresuoti prekyba Baltijos regione, todėl buvo didžiausia tikimybė, kad jie atsilieps“, – istoriniu aspektu žvelgia R. Petrauskas.

Paliko dovaną

Iki šiol yra išlikę 6 Gedimino laiškai, kuriuos jis parašė vos per dvejus metus – tuo metu tai buvo labai  aktyviai vykdyta komunikacija. Ir svarbiausia – šie laiškai iš dalies pasiekė savo tikslus.

„Gediminas krikšto nepriėmė, bet diplomatija tapo svarbiu Lietuvos ginklu kovoje su Vokiečių ordinu šalia karinės galios. Taip pat 1323 m. turime pirmąją tarptautinę rašytinę sutartį, kurią sudarė pagoniška valstybė Lietuva su Livonija ir joje buvo įsipareigota laikytis 10 metų paliaubų. Tokiu būdu Lietuvos valdovas gavo svarbų atokvėpį kare ir tam tikrą diplomatinį pripažinimą“, – apibendrina R. Petrauskas.

XIV amžiuje – kai buvo parašyti Gedimino laiškai – Vilniuje ir Polocke apsigyveno nedidelės, bet įtakingos vokiečių pirklių bendruomenės. Sostinėje jos įsikūrė dabartinės Vokiečių gatvės teritorijoje apie Šv. Mikalojaus bažnyčią ir tapo trečia svarbia kultūrine miesto dalimi šalia čia jau gyvenusių lietuviškų ir rusėniškų bendruomenių.

„Galime sakyti, kad pirmoji Lietuvos tarptautinė komunikacijos kampanija buvo sėkminga, nes dauguma tikslų bent iš dalies buvo pasiekti, ir vargu, ar tuometinėmis sąlygomis buvo galima tikėtis pasiekti daugiau, – apibendrina R. Saunorytė Norutienė. – Taip pat Gediminas ateities kartoms paliko dovaną, apie kurią tikriausiai tuo metu negalvojo – kad laiškai taps tais rašytiniais dokumentais, kuriuose pirmą kartą paminimas Vilnius, o po beveik septynių šimtų metų mes šią dieną minėsime kaip Vilniaus pirmojo paminėjimo dieną“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Jučas. Gedimino laiškai
  2. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  3. Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena
  4. VGTU studentai virtualioje realybėje prikėlė Gedimino sapną
  5. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  6. Vilnius švenčia miesto vardo pirmojo paminėjimo 696-asias metines
  7. Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011
  8. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  9. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  10. Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams
  11. A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Bartas says:
    7 metai ago

    Kaip įdomu. Pasirodo, kad ir tais laikais Gediminas jau “komunikavo”.
    O Istorikai dar nesusitarė . Vieni tvirtina, kad valdovas buvo karalius, kiti – kunigaikštis.

    Atsakyti
  2. alkanaitis says:
    7 metai ago

    kunigaikščiu Gediminas tikrai savęs nevadino.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      7 metai ago

      Kunigaikščiu Gedimino nevadino net aršiausi priešai kryžiuočiai. Rex, Kionig ir pan.tik tokie suverenaus valdovo titulai buvo to meto Lietuvai skirti. Taigi straipsnis visas apgailėtinai gėdingas su pačiu lenkokorektišku istoriku Rimvydu. Net pats žodis kunigaikštis atsirado tik XVI amžiuje, Gedimino laikais buvo tik kniaziai… kuriais skirdavo Aukso ordos chanas savo vasalus, rusų sričių valdytojus. Nė vienas lietuvių karalius nebuvo mongolų vasalas.
      Galgi jau laikas būtų atsiversti naują dr. Algimanto Bučio veikalą “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure viduramžių Europoje”, kur gausiais to meto dokumentais viskas atskleista.

      Atsakyti
  3. alemandzaro says:
    7 metai ago

    Ar kas žino kokia kalba rašytas šis raštas?Ar kur yra vertimas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Išmoka
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12
Nidos autobusų stotis
Lietuvoje

Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems

2026 07 12
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai

2026 07 12
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu
Lietuvoje

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 12
Panevėžio meno ir istorijos bilietas
Kultūra

Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves

2026 07 12
Puodžių karaliai
Kultūra

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Prof. dr. Valentina Burkšienė
Lietuvoje

Klaipėdos universitete bus steigiama prof. dr. Valentinos Burkšienės vardo premija

2026 07 12
„Sodra“
Lietuvoje

Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti

2026 07 11
Jūratė Zailskienė
Lietuvoje

Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“
Kultūra

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Bazinės tiesioginės išmokos avansai šiemet ūkininkus pasieks anksčiau 

2026 07 11
Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį
Kultūra

Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį

2026 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Kęstutis K.Urba apie Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi
  • „Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?
  • Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems
  • G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?

Kiti Straipsniai

Pavilnionių parkas

Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė

2026 07 09
Vilniaus arkikatedra

Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje

2026 07 08
Tilto statybos

Sostinėje kyla naujas tiltas per Nerį

2026 07 08
Kelio darbai, kelio ženklas

Prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį konstrukcijų montavimo darbai 

2026 07 07
Dainykla

Vilniuje šiais metais veiks 23 dainyklos

2026 07 06
Rūko sistema

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Vilniuje daugėja vandens gertuvių

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
Telefonas

Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

2026 07 03
Justinas Noreika, dr. Romualdas Danielius, prof. Rimvydas Petrauskas, Irena Juozapavičienė, Mykolas Juozapavičius ir prof. Valdas Sirutkaitis

Keturios šeimos, davusios pradžią Lietuvos lazerių pramonei, skiria 1 mln. eurų paramą VU fondui

2026 07 01
Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai persikėlė į išorę

2026 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Kęstutis K.Urba apie Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • klaustukas apie Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ - nauja istorijos primityvinimo mada?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai