Nuo vasaros pradžios lietuviškas kinas, nešdamas Šimtmečio žinią, apskriejo net keturis žemynus. Su Lietuvos kino centro parama filmai bei kino projektai buvo pristatyti beveik 20-yje šalių skirtinguose pasaulio kampeliuose, pradedant Baltijos šalimis, baigiant Pietų Korėja, Kinija, Australija ir Kanada.
Per šį laikotarpį vykusi intensyvi nacionalinio kino sklaida išsiskiria ne tik plačia geografija, bet ir itin svarbių kino renginių gausa. Pasaulinės premjeros surengtos prestižiniuose Karlovi Varų, Lokarno, Venecijos ir Toronto kino renginiuose. Pristatymus pasaulio žiūrovams surengė ir konkursinėse programose rungėsi bene visų rūšių lietuviški filmai: vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai, trumpametražiai, virtualios realybės. Būsimų filmų projektai sėkmingai įveikė atrankas prisistatymams svarbių renginių industrijos renginiuose.Įgyvendindamas valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą programą, Lietuvos kino centras taip pat tęsė glaudų bendradarbiavimą su Baltijos šalių kino institucijomis bei ilgamečiais partneriais visame pasaulyje – vasarą surengta lietuviško kino savaitė Pekine, „Baltijos kino dienos“ Vilniuje, Rygoje ir Taline, taip pat retrospektyvinės lietuvių kino kūrėjų filmų programos Karlovi Varų ir Reikjaviko bei specialūs šalies kino industrijos profesionalams skirti renginiai Pulos (Kroatija), Lokarno ir San Sebastiano kino renginiuose.
Tarptautinės lietuviško kino premjeros ir pasiekimai
Pasaulines premjeras surengė ir aktyvią kelionę po pasaulį pradėjo režisierės Giedrės Beinoriūtės drama „Kvėpavimas į marmurą“ (Karlovi Varų kino renginys), Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“, Lauryno Bareišos naujausias trumpametražis darbas „Kaukazas“ (Lokarno kino renginys), Kristinos Buožytės animacinis virtualios realybės projektas „Angelų takais“ (Venecijos kino renginys), Marijos Kavtaradzės debiutinis ilgametražis vaidybinis filmas „Išgyventi vasarą“ (Toronto kino renginys), Audriaus Stonio kartu su latvių režisiere Kristīne Briede kurtas dokumentinis filmas „Laiko tiltai“, mažumos bendros gamybos su Lietuva filmas „Šoklys“, kurį režisavo Ivanas I. Tverdovskis (Karlovi Varų kino renginys), bendros ispanų-lietuvių gamybos Xacio Baño filmas „Risčia“ (Lokarno kino renginys). Renginiuose filmai „Šoklys“ ir „Rūgštus miškas“ buvo atitinkamai įvertinti specialiu tarptautinės žiuri paminėjimu ir prizu.
Sėkmingai toliau po pasaulio kino renginius keliavo dokumentinio kino kūrėjų darbai: režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ pristatyta Sidnėjaus kino renginyje, o Arūno Matelio naujausias filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ parodytas Belfasto „Pull Focus“ dokumentinių filmų ir Ulju kalnų kino renginiuose. Pastarajame A. Matelio darbas tapo konkursinės programos laimėtoju. Į kitą Pietų Korėjos kino renginį, prestižiniu Azijos regione vadinamą Busano kino renginį išsiruošė Giedrės Beinoriūtės filmas „Kvėpavimas į marmurą“, prieš tai aplankęs Haifos kino renginį Izraelyje.
Lietuviški trumpametražiai filmai taip pat įtraukti į tarptautinių renginių programas. „FEST – New Directors | New Films“ renginyje Espinjo mieste (Portugalija) dalyvavusi Tito Lauciaus „Gyvatė“ apdovanota kino industrijos naujienų portalo „Cineuropa“ publikos prizu kaip geriausias trumpametražis filmas. Plati lietuviškos animacijos programa pristatyta Zagrebo animacinių filmų renginyje „Animafest“ (Kroatija), o režisieriaus Iljos Bereznicko animacinis filmas „Ne ožkoje laimė“ savo žiūrovą rado minėtame Portugalijos kino renginyje ir Tel Avivo tarptautiniame animacijos, komiksų ir karikatūrų renginyje. Metų pabaigoje pasaulinės premjeros Kinijos Makao regione vyksiančiame tarptautiniame filmų renginyje „Sound & Image Challenge“ jau laukia Akvilės Žilionytės trumpametražis filmas „Pjesė dviem rankom“.
Atrankose į reikšmingus tarptautinės kino industrijos renginius ne mažiau sėkmingai kelią skynėsi dar tik kuriami lietuviškų filmų projektai. Režisierių Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Mileriaus dokumentinis filmas „Pavyzdingas elgesys“ pristatytas didžiausio dokumentinių filmų renginio Didžiojoje Britanijoje „Sheffield Doc/Fest“ renginyje „MeetMarket“, o į Edinburgo kino renginio projektų pristatymo forumą „The Edinburgh Pitch 2018“ atrinktas jaunosios kartos režisierės Marijos Stonytės dokumentinis filmas „Švelnūs kariai“ tapo renginio nugalėtoju. Vaidybinio kino kūrėja Lina Lužytė su savo naujausiu vystomu projektu „Žvejai“ po atrankos buvo pakviesta dalyvauti Europos mažo biudžeto filmų vystymui skirtoje mokymų programoje „LIM | Less Is More“.
Šimtmečio proga – išskirtinės lietuviškų filmų programos nuo Pekino iki Reikjaviko
Lietuvos vardą pasaulio kino renginiuose garsino ne tik pavieniai lietuvių kino kūrėjų darbai. Minint jubiliejinius valstybės metus, tvirtos Lietuvos kino centro partnerystės ir nauji bendradarbiavimo ryšiai atvėrė svarbius horizontus šalies kinui, išskirtinį dėmesį specialioms lietuviškų ar rengiamoms kartu su Baltijos šalimis filmų programoms ir retrospektyvoms bei kino paveldui.
Pirmą kartą Kinijoje vasarą vykusi Lietuvos kino savaitė septyniuose didžiuosiuose Pekino kino teatruose žiūrovams pristatė septynis lietuviškus filmus, tarp kurių Igno Miškinio „Karalių pamaina“, Linos Lužytės „Amžinai kartu“, Eglės Vertelytės „Stebuklas“, Kristinos Buožytės „Kolekcionierė“ – iš viso surengtas dvidešimt vienas filmų seansas. Greta lietuviško kino programos verslo misijoje dalyvavo gausi šalies kino industrijos delegacija, Pekine susitikusi su svarbiomis kinui institucijomis ir aptarusi autorinio kino bei trumpametražių filmų platinimo ir dalyvavimo įvairiuose renginiuose galimybes.
Bendradarbiaujant su Latvijos nacionaliniu kino centru ir Estijos kino institutu, surengtos reikšmingos retrospektyvinės programos svarbiausiuose Čekijos ir Islandijos kino renginiuose. Po 15 metų pertraukos Karlovi Varų kino renginyje žiūrovams pristatyta Baltijos šalių kino retrospektyva „Laiko atspindžiai: Baltijos šalių poetinė dokumentika“, pagerbusi šių šalių dokumentinio kino klasikus. Lietuviškoje programos dalyje parodyti Roberto Verbos, Henriko Šablevičiaus, taip pat ankstyvuoju šalies nepriklausomybės laikotarpiu kūrusių Šarūno Barto bei Audriaus Stonio dokumentiniai darbai. Reikjaviko tarptautiniame kino renginyje šiuo metu dar vykstanti Baltijos šalių programa tapo ypatingu traukos centru renginio žiūrovams, norintiems išvysti šių metų renginio garbės svečiu paskelbto legendinio lietuvių kino menininko Jono Meko filmų retrospektyvą.
Jau antrus metus Vilnių, Rygą ir Taliną rugpjūtį aplankė „Baltijos kino dienos“ su dar gausesne ir įvairesne filmų programa, pritraukusios iki 3 500 kaimyninių šalių kinu besidominčių žmonių. Latviškam ir estiškam kinui prisistatant lietuviškai publikai, lietuviški filmai tuo metu buvo rodomi Rygoje ir Taline. Latvių kino žiūrovams pristatytas Lietuvos kino centro užsakymu restauruotas vienas populiariausių lietuvių kino klasikos kūrinių – režisieriaus Raimundo Banionio filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990) ir šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtas Roko Darulio ir Ronaldo Buožio dokumentinis filmas „Rūta“. Estų žiūrovai taip pat turėjo galimybę išvysti „Rūtą“ ir tarptautinio pripažinimo kino renginiuose sulaukusį bei geriausiu filmu šalyje prieš kelis metus pripažintą režisieriaus Igno Jonyno filmą „Lošėjas“.
Šie keturi mėnesiai buvo intensyvūs ir lietuviško kino industrijos profesionalams – Lietuvos kino centro partnerystė su Pulos, Lokarno ir San Sebastiano kino renginiais užsitikrino Lietuvai ir kaimyninėms Baltijos šalims skiriamą dėmesį bei specialias programas jų industrijos renginiuose. Į jas atrinktų perspektyvių šalies kino prodiuserių ir Lietuvos kino centro atstovų delegacijos vyko pristatyti gaminamų filmų projektus ir šalies kino rinką, stiprinti bendradarbiavimo ryšius su Europos ir kitų žemynų valstybių kino industrijomis, siekiant skatinti bendros gamybos partnerystę, palengvinti baigiamuosius pristatomų filmų gamybos darbus bei jų patekimą į rinką.
Pulos kino renginio tinklaveikos forume „Matchmaking Forum“ viešnios teisėmis dalyvavusiai Lietuvai atstovavo šalies prodiuseriai Andrius Lekavičius, Romas Zabarauskas ir Kristina Ramanauskaitė. Delegatai vyko ir į Lokarno kino renginio prodiuserių tobulinimo programą „Match Me!“. San Sebastiano kino industrijos renginiuose – Europos–Lotynų Amerikos bendros gamybos forume ir specialioje „Glocal Meets the Baltics“ programoje – tarp 15-os Baltijos šalių prodiuserių dalyvavo Giedrė Žickytė, Dagnė Vildžiūnaitė, Marija Razgutė, Paulius Juočeris ir Andrius Lekavičius. Būtent pastarojo renginio konkursinėje industrijos programoje „Glocal in Progress“ nugalėjo lietuvių kino kūrėjų projektas – režisieriaus Igno Jonyno baigiamojoje gamybos stadijoje esantis filmas „Nematoma“. Filmas apdovanotas net kelių kompanijų paslaugomis baigiamiesiems darbams bei platinimu Ispanijoje, o prodiuserei Kristinai Ramanauskaitei įteiktas 10 000 eurų piniginis prizas.
Istorinis įvykis pažymėjo ir lietuvių kino klasikos pristatymo lauką. Lietuvos kino centrui pasirašius susitarimą su prancūzų kino platinimo kompanija „ED Distribution“, rugpjūtį Prancūzijos kino teatruose startavo restauruotas režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Gražuolė“ (1969). Tai pirmasis restauruotas lietuvių kino klasikos filmas, platinamas užsienio šalies kino teatruose. „ED Distribution“ įsigijo teisę platinti garsiąją lietuvių mergaitės istoriją visose prancūziškai kalbančiose teritorijose Europoje. A. Žebriūno „Gražuolės“ sėkmė parodo plačias šalies kino klasikai atsiveriančias galimybes – restauruotu nacionaliniu kino paveldu vis labiau domisi užsienio ir kiti kino renginiai, kino edukacijos programos, VOD (angl. Video On Demand) platformos.
O kas Lietuvos kino laukia artimiausiu metu? Nacionalinio kino sklaidos užsienyje tempas tik dar labiau spartės – šiuo metu ruošiamasi didelėms šalies pasiekimus pristatančioms programoms Niujorke, Jihlavoje, Leipcige, Varšuvoje, Tbilisyje. Nacionaliniu pretendentu siekti „Oskaro“ išrinktas Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pradeda reklaminę kampaniją JAV.
