Birželio 29 d. prasidėjusioje tarptautinėje Karlovi Varų kino šventėje, Lietuvos vardas skambės dar garsiau nei įprastai – po 15 metų pertraukos žiūrovams bus pristatyta Baltijos šalių kino klasikus pagerbsianti kino retrospektyva „Laiko atspindžiai: Baltijos šalių poetinė dokumentika“, įvyks dviejų pripažintų kino kūrėjų filmų pasaulinės premjeros, jie varžysis konkursinėse programose, lietuviai aktyviai dalyvaus ir industrijos dalyse.
Birželio 29 – liepos 7 dienomis vyksianti trišalė retrospektyva „Laiko atspindžiai: Baltijos šalių poetinė dokumentika“ suteiks retą galimybę pamatyti reikšmingiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentinio kino kūrinius, kuriuos šventės metu meno vadovas Karel Och įvardija kaip „unikalų Baltijos šalių kinematografijos stebuklą“. Programą vainikuos naujausias režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Laiko tiltai“, kurtas su latvių režisiere Kristine Briede. Filmas pasakoja apie poetinės dokumentikos gimimą Baltijos šalyse. Bendras trijų Baltijos šalių gamybos projektas – meninis dokumentinis esė, atskleidžiantis subtilią, bet galingą kovą su režimu ir laisvės troškimą. Filmas taip pat rungsis dokumentinio kino konkurse.
Programos centre – Baltijos šalių dokumentinio kino „renesansu“ vadinamas XX a. 7-asis dešimtmetis, kuomet režisieriai ėmė keisti nusistovėjusius pasakojimo bei estetinius šios kino meno rūšies principus bei eksperimentuoti su jo kinematografine kalba. Į retrospektyvinę programą įtraukti svarbūs šiai poetinės dokumentikos kino mokyklai „Naujoji Baltijos banga“ priklausantys darbai, kurti XX a. 7–8 dešimtmetyje, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo iškilusių režisierių, kurių poetiniam kūrybos stiliui reikšmingos įtakos turėjo „Naujoji Baltijos banga“, filmai.
Greta premjerinio A. Stonio ir K. Briede filmo „Laiko tiltai“ Lietuvą pristatys režisieriaus Roberto Verbos dokumentiniai filmai „Senis ir žemė“ (1965 m.) ir „Šimtamečių godos“ (1969 m.), 8-ajame dešimtmetyje kūrusio Henriko Šablevičiaus filmai „Apolinaras“ (1973 m.), „Kelionė ūkų lankomis“ (1973 m.) ir „Pabuvam savam lauki“ (1988 m.), taip pat ankstyvuoju šalies nepriklausomybės laikotarpiu Šarūno Barto režisuotas filmas „Praėjusios dienos atminimui“ (1990 m.) bei Audriaus Stonio dokumentiniai darbai „Neregių žemė“ (1992 m.) ir „Antigravitacija“ (1995 m.).
Retrospektyvos latviškų filmų programą pristatys Latvijos poetinės dokumentikos klasikų Ivaro Krauličio (Ivars Kraulitis), Aivaro Freimanio (Aivars Freimanis), Herzo Franko (Herz Frank), Uldžio Brauno (Uldis Brauns) ir dabartinių laikų režisierės Lailos Pakalninos filmai. Estijai programoje atstovaus režisierių Andreso Soto (Andres Sööt), Ulo Tambeko (Ülo Tambek), Hanso Rosipo (Hans Roosipuu), Marko Sosaro (Mark Soosaar) 7–8-ojo dešimtmečių laikotarpio dokumentiniai filmai.
Paskutinį kartą Baltijos šalių kinas šventėje pristatytas 2003 m. Programoje rodyti lietuvių kino klasikų Vytauto Žalakevičiaus vaidybinis filmas „Vienos dienos kronika“ (1963 m.), Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus „Jausmai“ (1968 m.), Algimanto Puipos „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.), taip pat Andriaus Šiušos filmas „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.) bei Šarūno Barto „Koridorius“ (1994 m.).
Karlovi Varų kino šventėje taip pat įvyks tarptautinė režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinio filmo „Kvėpavimas į marmurą“ premjera. Šiųmetiniuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ penkis kartus nominuotas ir apdovanojimą už metų geriausią antraplanį vaidmenį atsiėmęs filmas atrinktas dalyvauti konkursinėje programoje „East of the West“. Pagal rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną pastatytame filme atskleidžiama sudėtinga šeimos istorija, įpinanti epilepsija sergantį sūnų Gailių ir įsivaikintą sunkiai auklėjamą globos namų vaiką Ilją. Filme tiriami jų tarpusavio ryšiai.
Per pastarąjį dešimtmetį į konkursinę programą „East of the West“ lietuviški filmai yra patekę keturis kartus: 2016 m. atrinktas kitas Dagnės Vildžiūnaitės prodiusuotas Linos Lužytės filmas „Amžinai kartu“, 2012 m. ir 2008 m. – režisierės Kristinos Buožytės filmai „Aurora“ ir „Kolekcionierė“, 2009-aisiais – Igno Miškinio „Artimos šviesos“.
Pagrindinėje tarptautinio Karlovi Varų kino šventės konkursinėje programoje šiemet bus pristatytas ir mažumos bendros gamybos su Lietuva filmas „Šoklys“ („Jumpman“, rež. Ivan I. Tverdovskiy), kurį koprodiusuoja Ieva Norvilienė (gamybos kompanija „Tremora“). Paskutinį kartą šioje programoje Lietuvos vardas minėtas prieš pora dešimtmečių – 1997-aisiais į oficialią programą atrinktas Algimanto Puipos filmas „Vilko dantų karoliai“.
Lietuvos vardas bus matomas ir šventės metu vyksiančiose industrijos dienose. Programoje „Eastern Promises“, į kurią atrinkta beveik 40 įvairiuose gamybos etapuose esančių filmų projektų iš Centrinės ir Rytų Europos, Balkanų, Artimųjų Rytų ir „Eurimages“ fondo narėmis esančių šalių, dalyvaus Latvijos, Lietuvos ir Belgijos bendros gamybos filmas „Olegas“. Latvių režisieriaus Juris Kursietis filmą koprodiusuoja Lukas Trimonis (gamybos kompanija „In Script“), pagrindinį vaidmenį dramoje atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis, originalią muziką kuria kompozitorius Jonas Jurkūnas, garsą režisuoja Vytis Puronas, epizoduose vaidina Valentinas Krulikovskis. Kino profesionalams skirtoje diskusijoje su įvairių sričių meistrais „Artisans in Focus“ tarp pokalbio dalyvių – lietuvių garso režisierius, šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose už metų geriausią profesinės meistrystės darbą filme „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) „Sidabrinę gervę“ atsiėmęs Jonas Maksvytis.
Nuo 1946 m. rengiama tarptautinė Karlovi Varų kino šventė yra didžiausia Čekijoje ir viena svarbiausių Europos kino švenčių, kasmet vykstanti liepos mėnesį kurortiniame Karlovi Varų mieste.
Visų šventėje ir industrijos programoje dalyvaujančių filmų gamybą parėmė Lietuvos kino centras. Dokumentinio kino retrospektyva parengta bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis kino institucijomis bei skirta pažymėti Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-metį.
