Lietuviški mezginiai šildys pasaulio dokumentinio kino kūrėjus

Spalio 5 d. Anykščiuose baigėsi kasmetinis geriausių pasaulio dokumentinių filmų festivalis „EDOX“, kurį 2009 m. pradėjo rengti Nacionalinės premijos laureatas ir Europos kino akademijos narys, kino režisierius Arūnas Matelis.

Per tris dienas Anykščių koplyčioje buvo parodyta daugiau nei 10 prestižiškiausiuose pasaulio kino festivaliuose apdovanotų ir Lietuvoje dar jokiame renginyje nerodytų filmų iš 9 šalių. Žiūrovai taip pat pamatė atrestauruotų filmų iš lietuvių dokumentikos aukso fondo ir senųjų lietuvių filmų plakatų parodą.

Kaip teigė Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, festivalis „EDOX“ jau spėjo tapti ryškia tradicija ir neatsiejama Anykščių kultūros dalimi. Festivalio sėkmę ir anykštėnų susidomėjimą aukščiausio lygio pasauliniu kinu liudija gausus peržiūrų lankomumas: šeštadienį į kino naktinėjimus susirinkę žiūrovai išsiskirstė tik gerokai po vidurnakčio, o pagal žiūrovų skaičiaus vidurkį kiekviename seanse „EDOX“ filmai netgi aplenktų pelningiausius savaitgalį kino teatruose rodytus filmus.
Visas festivalio dienas vyko aktyvus žiūrovų ir žiuri balsavimas, o nugalėtojai paskelbti sekmadienį. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko norvegų režisierei Monai Fris Bertheusen už filmą „Dvynukės“. Publiką sužavėjusioje juostoje pasakojama apie prieš dešimtmetį viename Kinijos kaime rastas naujagimes dvynukes, kurias likimas nubloškė į skirtingus pasaulio galus: vieną jų įsivaikino amerikiečių šeima, kitą – norvegų. Kelerius metus nei viena šeima nenutuokė apie tai, kad esama sesers dvynės. Galbūt jų ryšys taip ir būtų likęs paslaptimi, bet viskas susiklosto kitaip: po aštuonerių metų Norvegijoje pagaliau įvyksta dvynukių susitikimas.

Žiuri išrinko du filmus-nugalėtojus. Geriausiu filmu pripažintas argentiniečio Manuelio Abramovičiaus darbas „Karalienė“. Pagrindinė filmo veikėja – mergaitė vardu Memi, privalanti paklusti tėvų spaudimui ir žūtbūt tapti savo miestelio karnavalo karaliene. Juostoje mėginama išryškinti auką, slypinčią už grožio, tradicijos reikalavimus, slypinčius už pompastiško reginio, skausmą ir vienatvę, glūdinčius už šventinio šurmulio.

Pagerbiant praėjusiais metais tragiškai žuvusius Anykščių teatro režisierius Vytautą ir Galiną Germanavičius, šiemet buvo įsteigtas naujas, ateityje tradiciniu tapsiantis prizas „už prikeliantį žvilgsnį“. Vytauto ir Galinos Germanavičių vardo prizas atiteko italui Karlo Zorati už filmą „Ypatingas poreikis“. Filme vaizduojama, kaip du bičiuliai nusprendžia savo draugui Enea, turinčiam autistinių sutrikimų ir niekad neturėjusiam lytinių santykių, padovanoti sekso seansą. Negalėdami įgyvendinti šios idėjos Italijoje, jie išsiruošia į liberalesnes šalis. Tačiau kelionė, kurios pirminis tikslas buvo seksas, netrukus virsta kelione po vidinį Enea pasaulį, pakeisiančia visos trijulės įsivaizdavimą apie meilę, draugystę ir laisvę.

Nugalėtojai tradiciškai gaus specialius „EDOX“ režisieriaus žiemos rinkinius: iš Anykščių krašto avių vilnos numegztus šalikus, pirštines, kepures ir kojines su „EDOX“ ženklu. Žvarbiomis popietėmis lietuviškais mezginiais jau šildosi Martinas Skorsezė bei kiti žymūs tarptautinių festivalių laureatai Borisas Geretsas, Magnusas Gertenas ir Janas Tenhavenas. Pastarasis „EDOX“ žiemos rinkinį yra pavadinęs gražiausiu kada nors gautu apdovanojimu.