Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, tai vargiai gali būti palankiausia erdvė bendrai valiutai, tvirtina Erlangeno-Niurnbergo universiteto teisės profesorius Karlas Albrechtas Šachtšnaideris (Schachtschneider) atsakydamas į portalo rt.com klausimus.
RT: Kokia dabar yra ES būsena? Kas jai nutiko?
Karlas Albrechtas Šachtšnaideris: ES tapo biurokratine sistema, kurią vadiname viršnacionaline valstybių konfederacija, tačiau, žiūrint iš teisinio požiūrio taško, ji turi polinkį virsti federacine valstybe. Ir tai yra viena esminių jos problemų. Tai jau nebe valstybių sąjunga, bet federacija, neturinti teisėto (legitimaus) pamato. Ji neturi bendros, europinės nacijos, o skirtingas nacijas. Politiniai santykiai sąjungos viduje tampa vis mažiau demokratiški. Šioje situacijoje mes prarandame tai, ką vadiname teisine valstybe, kuri yra pirmaeilis prioritetas.
RT: Atrodo, euras taip pat susiduria su dideliais sunkumais. Kas bus su juo?
K. A. Šachtšnaideris: Euras neišvengiamai žlugs. Visuomet buvo aišku, kad europrojektas nepavyks. Jau 1993 metais aš iškėliau bylą dėl Mastrichto sutarties, ji buvo daugiausiai nukreipta prieš valiutos sąjungos įvedimą. Be tautų, sudarančių ES, sutikimo, euras naudojamas kaip politinis svertas paversti Europos Sąjungą supervalstybe, galinčia konkuruoti su Rusija, Kinija, JAV ir kitais ekonominiais milžinais. Tačiau ekonomiškai šis svertas visuomet buvo pasmerktas nesėkmei.
Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, kurios vargiai gali būti palankiausia erdve bendrai valiutai.
Vidinių rinkų deriniui su bendra valiuta reikia, kad valstybės narės galėtų keisti savo valiutų kursą, atsižvelgdamos į skirtingus gamybos ir jų ekonomikų našumo lygius. Silpnesnės valstybės narės nesugeba konkuruoti ir finansinė pagalba čia negali padėti, ką matome dabar. Bendra valiuta gali būti įvesta tik tuomet, kai valstybių narių ekonomikos yra suartėjusios ir pasižymi panašiu našumo lygiu. O taip nėra. Turime nueiti ilgą kelią, kol galbūt galėsime tai pasiekti. Blogiausias dalykas, kad bendra valiuta duoda priešingus rezultatus. Ji kliudo ekonominės plėtros tikslui. Bet mes vis dar laikomės euro, nes norime iš ES sukurti supervalstybę.
RT: Finansinės pagalbos klausimas taip pat kelia daug ginčų, ypač Vokietijoje, kadangi ji turi apmokėti didžiąją dalį sąskaitų. Kaip bus su finansine pagalba?
K. A. Šachtšnaideris: Vokietijoje mes niekuomet nesusidūrėme su situacija, kai negerbiamas įstatymas taip, kaip matome dabar, „Europos gelbėjimo laikais“. Jie paprasčiausiai sako, kad nėra kitos alternatyvos, tiesiog kartais nepaisyti kai kurių steigiamųjų sutarčių nuostatų ir mūsų konstitucijos. Kitaip euras patirs krachą. Iš tikrųjų euras neturi vertės, tai tik instrumentas ir niekas daugiau. Niekam nereikia tokios ES, kuri tapo biurokratine diktatūra. Europos Sąjunga trokšta būti supervalstybe politiškai, bet ji žlugs ekonomiškai.
RT: Kas sukėlė dabartinę finansinę krizę Europos Sąjungoje?
K. A. Šachtšnaideris: Prisidėjo euras, tačiau ir įsiskolinimų mokėjimo politika, kuri turi savas priežastis.
Įsiskolinimas egzistavo žymiai anksčiau, nuo Vokietijos suvienijimo laikų. Tačiau būtent pietų Europos šalys, dabar esančios bėdoje, galėjo padidinti savo valstybės skolą dėl pačių palankiausių ir subsidijuojamų palūkanų normų. Jos gyveno ne pagal savo išgales. Tik pagalvokite, nuo euro įvedimo tarnautojų ir valstybės pareigūnų atlyginimai Graikijoje išaugo 76%, o Vokietijoje per tą patį laiką – 0,9%. Atlyginimai Vokietijoje pakilo 5,8%, o Graikijoje 42%. Visa tai iš skolos. Paskolos terminų palengvinimas, palūkanų normų sumažinimas perpus yra klaidingas kelias. Pats skolinimas yra pagrindinė įsiskolinimo priežastis.
RT: Multikultūralizmas žlugo, teigia Europos lyderiai. Tačiau kokios yra tikros šios nesėkmės pasekmės?
K. A. Šachtšnaideris: Jei sakydami „multikultūralizmas“ jūs turite omenyje žmones iš Pietų Europos, Vokietijos, Šiaurės Europos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, visų Europos tautų, gyvenančių kartu, tuomet ne, jis nežlugo. Čia išvis nėra problemos.
Problema yra su musulmonais. Problemą sukelia ne žmonės, bet islamas. O islamas ateina su musulmonais. Jie kuria aktyvias grupes, kurios skatina islamą ir palaiko šariato teisės įvedimą. O šariato teisės, ypač jos baudžiamosios dalies, visiškai neįmanoma pritaikyti europiečių santykiams. Europoje turime religinį pliuralizmą, nė viena religija nedominuoja. Tačiau islamas – tai religija, kuri toleruoja kitą religiją tol, kol neturi valdžios.
Sekuliarizacija buvo didžiausias politinis įvykis Europoje. Ji reiškė, kad valstybė ir bažnyčia yra atskiriamos ir niekas neturi teisės primesti savo religijos. Aš nusistatęs prieš bet kokią toleranciją šariato teisei. Tačiau tai neturi nieko bendro su tolerancija musulmonams.
Pagal rt.com
Oho! “Alkas” atrado “RussiaToday”. Kultūrinė-tautinė svetainė susidomėjo ekonomika? Tai gal, sakau, kada nors ateity paskelbsit interviu su Max Kaiser arba su Bob Chapman arba su Franz Hörmann? Kodėl ne? Šitam purvasklaidos pasauly į vienus vartus, kitokia nuomonė nepamaišytų.