
Visi žinome: rankas plauti būtina. Ir kuo dažniau, tuo geriau, nes per jas į žmogaus organizmą gali patekti daugybė įvairių ligų sukėlėjų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje vien nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o Didžiosios Britanijos mokslininkai apskaičiavo, kad jei visi kasdien reguliariai plautų rankas, net trečdalio šių mirčių būtų galima išvengti. Tai ypač aktualu vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, daugiau keliaujame. Kaip teisingai rūpintis savo rankų švara, kad vienas iš paprasčiausių būdų išvengti užkrečiamųjų ligų, būtų tikrai veiksmingas, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.
Per rankas plinta ligos
Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti šigelioze, hepatitu A, rotavirusine ir norovirusine infekcijomis, gripu bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat dizenterija, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais ir kitomis infekcinėmis ligomis.
„Posakis „Tavo sveikata – tavo rankose“ yra ne tik skambi frazė. Kai kalbėdami ar kosėdami burną pridengiame delnu, visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Ant jų lieka ir naminių gyvūnų platinamų ligų sukėlėjų. Taigi, mūsų rankos – savotiška įvairių bakterijų ir kitų mikroorganizmų kaupykla, ir jei nesilaikome tinkamos higienos, bakterijos gali patekti į mūsų organizmą. Dalis mikroorganizmų yra nepatogeniniai (normaliomis sąlygomis nesukeliantys ligų – red. past.) ir nedaro mums jokios žalos, dalis – labai pavojingi ir gali sukelti įvairias bakterines, virusines, kirmėlines ar grybelines ligas. Bet išvengti vadinamųjų „nešvarių rankų“ ligų tikrai nėra sudėtinga. Tereikia jas dažniau ir teisingai plauti“, – sako SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja dr. Loreta Ašoklienė.
Jei rankos susitepė – iš karto plaukite
Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, grįžus iš parduotuvės, prieš valgant ar maitinant vaiką, bet kiekvieną kartą, kai jos atrodo nešvarios.
Rankas būtina nusiplauti palietus žalią paukštieną, kiaušinius, mėsą, žuvį, suplovus indus ar stalo įrankius, pakeitus mažylio vystyklus, grįžus iš kiemo, taip pat po darbo sode ar darže, pažaidus su gyvūnais.
Rankas būtinai nusiplaukite ir pabendravę su sergančiu žmogumi, prieš tvarkydami žaizdą ir ją sutvarkę, o jei čiaudite ar sloguojate – nusičiaudėję ar išsivalę nosį. Jei kur nors važiavote viešuoju transportu ar lankėtės viešose vietose, grįžę namo pirmiausia nusiplaukite rankas.
Kaip teisingai plauti rankas?
„Tyrimai rodo, kad rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Jei dėl kokių nors aplinkybių nėra galimybės nusiplauti rankų, neturite vandens ir muilo, galima pasinaudoti specialiomis rankų higienai skirtomis servetėlėmis ir dezinfekantais. Tinkamai juos naudojant nuo rankų pašalinama dauguma bakterijų ir užkertamas kelias ligoms plisti“, – pataria ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė ir primena, kodėl taip svarbu plauti rankas ir kaip jas plauti teisingai.
20 sekundžių yra mažiausias rekomenduojamas laikas rankoms plauti. Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes antraip po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. Rankas plaukite muilu, mat jų plovimas vien vandeniu nėra veiksmingas, nes jis negali pašalinti riebalų ir baltymų. Trinkite delną į delną, tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus. Atidžiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.
Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą.
Venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti asmeninį rankšluostį, ypač, kai namie yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite rankšluostį. Jei yra galimybė, naudokite vienkartinius rankšluosčius ar servetėlės. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą ir išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
„Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nusiplauti abiejų rankų!“, – primena G. Zagrebnevienė.
Rankų plovimas apsaugo nuo virusinių susirgimų. Manau jau dauguma žmonių supranta šios higienos privalumus. Apie tai, ar plauname teisingai, turbūt reikėtų daugiau ir dažniau akcentuoti. Dar įdomu ar rankų higiena turėtų paskeisti po atlikto nagų nors žinoma, jog prižiūrime, kad būtų švaru ir tvarkinga, tačiau įdomu ar po nagučiais nesikaupia bakterijos ir kaip jas pašalinti nepakenkiant manikiūrui