Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad žadami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.
Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar žadami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus.LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.
Jei į darbo rinką šiais metais atėjęs jaunas žmogus, taip pat gaunantis vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjęs kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias žadama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8-9 tūkst. eurų mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant.
Bendros asmeninės būsimųjų pensininkų santaupos gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų ir tai ateityje gali tapti nemaža problema tiek jiems patiems, tiek valstybės biudžetui.
„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 bei, kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė pasikeis į 3,5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Europos Komisija (EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuvos bankas ir kiti ekspertai prognozuoja, kad visuomenei senėjant mažės dirbančiųjų skaičius, o jų išlaikomų pensininkų skaičius – didės.
LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0,55 mln. iki 0,62 mln. Atitinkamai per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0,88 mln., o pensininkų bus 0,67 mln. Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 – per pusę.
Jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43 proc., o per 20 metų – beveik dvigubai.
Skaičiuojant dabartiniais pinigais, kai „Sodros“ pajamos dabar 3,7 mlrd. eurų, jei deficitas būtų dengiamas skolintomis lėšomis, po 10 metų reikėtų skolintis po 1,6 mlrd. eurų kasmet, po 20 – po 3,2 mlrd. eurų kasmet.
„II pensijų pakopa yra skirta tam, kad žmonės savo pensijai susitaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta su laiku mažėtų. Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančiųjų teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, tačiau kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia Š. Ruzgys.
LIPFA atkreipia dėmesį į naujausius Eurostato paskelbtus duomenis, kad Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausiai sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.
„Finansinis raštingumas šalyje auga ir suvokimas, kad taupyti ir atsidėti reikia – auga. Tačiau įvertinant tai, kad namų ūkių pajamos nėra didelės ir yra išnaudojamos einamiesiems poreikiams, aišku, kad tą daryti yra sunku. Pensijų reformos nuostatose ši nedžiuginanti darbingo amžiaus žmonių situacija niekaip neatsispindi, o jų interesai nėra apginti. Tai verčia abejoti reformos visapusiškumu“, – sako LIPFA prezidentas.
