Revoliucinis saulės vitamino vaidmuo įgauna dar vieną svarbią prasmę. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad vitaminas D turi įtakos geležies stokai bei anemijai (mažakraujystei). Tačiau mokslininkai kol kas neišsiaiškino šio ryšio mechanizmo. Nustatyta, kad egzistuoja ir atvirkštinis efektas: dėl geležies deficito organizmas gali blogiau sintezuoti svarbųjį saulės vitaminą.
Jeigu jaučiate nuovargį ir bendrą kūno silpnumą, sumažėjo darbingumas, esate dirglesni, matyt, sunerimsite dėl geležies stokos anemijos, kuri iš lėto gali alinti visą organizmą. O vitamino D stokos simptomai – dažnas nuovargis, prislėgta nuotaika, sąnarių ir raumenų skausmas, sumažėjęs atsparumas infekcijoms ir kt. Pastebėjote kažką bendro?
Įvairių šalių mokslininkai pastaruoju metu vis tvirčiau kalba apie saulės vitamino ir anemijos svarbų ryšį. Tačiau jis nesusijęs su šių nepakeičiamų elementų stygiaus kai kurių minėtų simptomų panašumu.
Padidina anemijos riziką
Moksliniai tyrinėjimai leidžia daryti prielaidą, kad vitaminas D turi įtakos geležies apykaitos organizme palaikymui ir eritrocitų gamybai. Šio vitamino daugiausia gauname, kai odą veikia saulės spinduliai, o geležies – su maistu.
Štai vitamino 25 (OH) D stygius organizme anemijos riziką vaikams gali padidinti daugiau nei 3 kartus. Apie tai ką tik paskelbė Irano mokslininkai. Jie ištyrė beveik 940 moksleivių, kurie buvo 9–12 metų amžiaus.
Šio tyrimo rezultatai patvirtino prieš keletą metų atliktą Džono Hopkinso vaikų centro darbuotojų plataus masto studiją, kad net nedidelis vitamino 25 (OH) D deficitas mažakraujystės pavojų gali padidinti du kartus. Amerikiečių specialistai tuomet ištyrė net 10 400 vaikų ir paauglių kraujo mėginius.
Geležies stoka veikia stipriau?
Nustatyta, kad ir geležies trūkumas gali būti vienas iš vitamino D deficito rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, gydant mažylius geležies preparatais pagerėdavo ir saulės vitamino rodikliai. Tokio ryšio mechanizmas dar neišaiškintas. Svarstoma, kad geležies stoka sutrikdo vitamino D sintezę organizme.
Kol kas nežinoma, kurio iš elementų stoka turi didesnį poveikį kitos medžiagos deficitui. Lenkijos mokslininkų prieš pustrečio mėnesio paviešinti 219 profesionalių sportininkių tyrimo rezultatai patvirtino, kad nuo vitamino D koncentracijos priklauso geležies kiekis.
Tačiau lenkai pabrėžė, kad mažai geležies turėjusių moterų grupėje nustatytas procentiškai didesnis vitamino 25 (OH) D deficitas nei atvirkščiai. Beveik 54 proc. tiriamųjų sportininkių turėjo mažiau nei 30 ng/ml vitamino 25 (OH) D, o apie 23 proc. pacienčių stigo geležies.
Naujai vertintų tyrimo rezultatus
Prieš kelerius metus Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų grupė ištyrė 317 Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Mažeikių abiturienčių dėl vitamino D ir geležies stokos. Buvo paskelbtos nerimą keliančios išvados.
Paaiškėjo, kad vitamino D pakako vos 3,4 proc. abiturienčių, ištirtų balandžio-birželio mėnesiais. Geležies stokos mažakraujystė diagnozuota 10,5 proc. merginų, geležies trūko net 28,9 proc. abiturienčių. Pastaroji latentinė būsena tikimybę sirgti anemija padidina beveik 4 kartus.
„Tuomet atlikdami tyrimą neturėjome tikslo nustatyti geležies stokos ir vitamino D ryšį. Tačiau naujausi mokslininkų darbai dabar leistų naujai įvertinti mūsų šalies medikų gautas išvadas“, – pastebėjo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas, inicijavęs šį jungtinį projektą.
Jo nuomone, mokslininkams atskleidus tikslų vitamino D ir anemijos ryšio mechanizmą būtų galima efektyviau kontroliuoti šių elementų stoką. Pavyzdžiui, jeigu kraujo tyrimas parodytų mažą vitamino 25 (OH) D koncentraciją, būtų verta pasitikrinti geležies kiekį – atlikti feritino tyrimą.
Kada vėluojama diagnozuoti
Barakauskas priminė, kad mažakraujystės riziką padidina mityba, kurioje trūksta geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties. Anemija užklumpa ir netekus daugiau kraujo nei jo pagamina organizmas. Taip pat ji gali būti vidinio kraujavimo, skrandžio erozijos, kepenų patologijos, ginekologinių, onkologinių, dvylikapirštės žarnos ir kitų ligų pasekmė.
Pasak jo, silpstant kraujui žmogus jaučiasi lyg išsunkta citrina. Organizmas dūsta, nes kraujyje trūksta deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Todėl įsijungia žmogų alinantis kompensavimo mechanizmas: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.
„Pirmieji geležies stokos mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tai padeda atskleisti tik feritino tyrimas. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas. Pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai turi būti atliekamas kompleksinis – bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimas“, – pabrėžė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas.
Uždelsus diagnozuoti mažakraujystę vis labiau ryškėja jos simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Žmogui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo. Jeigu mažakraujystė negydoma, ligonis gali sulaukti mirtinai pavojingų komplikacijų.