Nuo 2018 metų rugsėjo penkiamečiai vaikai priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti, jeigu taip nuspręs jų tėvai. Priešmokyklinis ugdymas nuo ateinančių mokslo metų nėra ankstinimas, kaip kad vakar buvo skelbiama viešojoje erdvėje.
„Nuo kada bus įvestas privalomo ugdymo ankstinimas – tai yra, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į pirmą klasę, – apie tai dar diskutuojama. Tačiau taip tikrai nebus nuo ateinančių mokslo metų“, – patikino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Pasak viceministro, moksliniai tyrimai vis akivaizdžiau patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus „smegenų architektūra“. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.
Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje pataria ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andrius Šleicheris (Andreas Schleicheris) atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų.
„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlyva pradžia. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose“, – sakė A. Šleicheris.
Daugelyje ES valstybių privalomas pradinis ugdymas pradedamas teikti nuo 6 metų.
Didelė svarba, ankstinti valstybinį “lavinimą”, tam, kad vaikai būtų “išmokomi” “mąstyti” taip kaip kažkam reikia.