Praeitą savaitę, minėjome Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Ta proga į svarbius klausimus atsakė gydytoja akušerė ginekologė Dalytė Ulevičienė.
„Neturiu laiko“, „turiu svarbesnių reikalų“, „nejaučiu jokių nemalonių pojūčių“ – tai yra dažniausi moterų pasiteisinimai, už kurių jos slapsto nesilankymo pas ginekologą priežastis, iš tiesų labiausiai bijodamos išgirsti nemalonią žinią apie savo lytinę sveikatą. Tačiau, būtent reguliarus lankymasis pas ginekologą ir laiku atlikti prevenciniai tyrimai padėtų išgelbėti vidutiniškai 5-ių moterų per savaitę gyvybes Lietuvoje – tiek jų vidutiniškai nusineša „nebyliuoju“ vadinamas gimdos kaklelio vėžys.
Ankstyvą ligos stadiją iš simptomų nustatyti sunku
„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžys jokios tik šiai ligai būdingos simptomatikos neturi, o moteris pradeda skųstis sveikatos sutrikimais tik vėžiui gerokai pažengus. Tačiau, galima išskirti kelis simptomus, kurie turi būti signalas ginekologo kabinete atsidurti kuo greičiau, vienas jų – kraujingų išskyrų arba kraujo pasirodymas po lytinio santykiavimo ir (ar) kraujavimas tarp mėnesinių. Svarbu nelaukti, kol pasirodys nemalonūs simptomai, nes, net onkologinei ligai pažengus, moteris gali ilgai niekuo nesiskųsti“, – sako gydytoja akušerė ginekologė D. Ulevičienė.
Pasak gydytojos, pagrindinis gimdos kaklelio vėžį sukeliantis veiksnys yra keliolika žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68). Ši infekcija yra perduodama lytinių santykių ar kitokio artimo gleivinių bei odos sąlyčio metu. Rizika užsikrėsti ŽPV yra didesnė, turint daug lytinių partnerių ir nevengiant atsitiktinių lytinių santykių. Užsikrėsti galima ir turint vieną ilgalaikį partnerį, jei jis ŽPV buvo infekuotas ankstesnių lytinių santykių metu su kitu partneriu.
„Žmogaus organizmas yra linkęs virusą įveikti pats, tačiau, jeigu taip neatsitinka, virusas gali likti moters organizme. Jeigu virusas moters ląstelėse lieka labai ilgai ir tai yra vienas iš aukštos rizikos ŽPV tipų, užkrėstos ląstelės gali būti pažeidžiamos ir pakisti – sutrikdomas jų „gyvenimo ciklas“, o tai sudaro sąlygas išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui“, – rizikas vardija gydytoja akušerė ginekologė D. Ulevičienė.
Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio?
Pasak gydytojos, visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Lietuvoje yra atliekamas ne tik paprastasis PAP tyrimas, bet ir PAP tyrimas iš skystosios terpės, kuris kol kas valstybės nefinansuojamas. Atliekant tyrimą iš skystosios terpės, yra paimamas vienas mėginys, iš kurio galima atlikti visus pagrindinius tyrimus – ir gimdos kaklelio pakitimų, ir 14 aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymo. Taip pat, esant poreikiui, iš to paties mėginio galima atlikti platų spektrą lytiškai plintančių infekcijų tyrimų.
Atliekant paprastąjį PAP tyrimą, yra tiriamas mėginėlis su visomis galimai jame esančiomis priemaišomis – krauju, gleivėmis ir kt., o atliekant pažangesnį PAP skystosios terpės tyrimą, laboratorijoje sudėtingame įrenginyje visos reikiamos ląstelės atskiriamos nuo šių priemaišų. Tokiu būdu, gydytojui patologui pateikiamos tik vertinti reikalingos išgrynintos ląstelės – jam nebereikia stengtis įžiūrėti pakitimų tarp priemaišų, todėl imant mėginius į skystąją terpę, tiksliau ir dažniau nustatomi ankstyvos stadijos gimdos kaklelio pakitimai.
„Tiek paprastajam PAP tepinėliui, tiek pažangesniam PAP tepinėliui iš skystosios terpės gimdos kaklelio ląstelių paėmimas yra labai paprasta ir neskausminga procedūra, kurią gali atlikti ir apmokytas šeimos gydytojas, ir, žinoma, gydytojas ginekologas. Kad procedūra bus skausminga, dažniau bijo vyresnės moterys, kurios vis dar mena Sovietų Sąjungos laikus, kada įrankiai tyrimams atlikti buvo grubūs ir pati procedūra nebuvo maloni, tačiau šiais laikais medicina yra gerokai pažengusi, instrumentai pasikeitę ir moteriai tikrai nebėra ko bijoti. Tai atlikti paprasta, greita ir neskausminga“, – tyrimų skirtumus dėsto gydytoja akušerė D. Ulevičienė.
Faktai apie gimdos kaklelio vėžį ir jo diagnostiką:
2018 m., sausio 13 d., Eropos Komisijos paskelbtais duomenimis, tarp 15-44 amžiaus grupės moterų gimdos kaklelio vėžys yra antra labiausiai paplitusi vėžio rūšis po krūties vėžio Europoje, o vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų yra tam tikros Žmogaus papilomos viruso atmainos.
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.
Kas savaitę dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje vidutiniškai netenkama 5 moterų.
Gimdos kaklelio vėžys lengvai nustatomas ikivėžinėje stadijoje, atlikus profilaktinius tyrimus.
Pagrindinis ligos sukėlėjas yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) 14 aukštos rizikos tipų (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68).
Visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus atlikti paprastąjį PAP testą ir taip pasitikrinti, ar neturi gimdos kaklelio pakitimų.
PAP testą galima atlikti ir iš skystosios terpės (jis valstybės nekompensuojamas). Šis tyrimas yra tikslesnis, o iš to paties mėginio papildomai galima nustatyti aukštos rizikos ŽPV tipus bei lytiškai plintančias infekcijas.
