Seime įvyko metinė kino industrijos konferencija „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“, kurios tikslas – pažvelgti į šiandieninę kino industriją bei jos pasiekimus, išdiskutuoti valstybės sukurtas sąlygas kino industrijai konkuruoti tarptautiniu mastu ir aptarti kino industrijos žinomumą gerinančias bei ekonominį augimą skatinančias galimybes. Konferenciją organizavo daugiausiai Lietuvos kino sektoriaus įmonių vienijanti asociacija „Vilniaus kino klasteris“.
„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą galinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, nors tradiciškai priskiriamas jai, bet ir kitų ministerijų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – interesų lauko dalis ir mes matome nemažai galimybių, kaip galėtume bendradarbiauti su šiomis institucijomis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – teigia konferencijos rengėjas, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.
Kino svarbą šiuolaikiniame pasaulyje įvertino ir LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, teigdamas, kad „kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmones, skatinant patriotizmą. Mes turime žinoti savo istoriją, savo šaknis ir tuo pagrindu kurti mūsų naująją visuomenę. Be to, menas ir verslas gali ir turi eiti drauge, o pasiekimai gali būti dvejopi: vienas – komercinis sėkmingumas ir antras – laimėjimai tarptautiniuose festivaliuose, tarptautinis pripažinimas, o kartu ir Lietuvos pripažinimas, jos žinomumo didinimas. Mes turime kurti lietuviško kino ateitį ir valstybė už visa tai taip pat yra atsakinga”, – kalbėjo V. Pranckietis.
Ekspertinėje konferencijoje dalyvavo politikai ir ekspertai – LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, LR Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis, LR finansų ministerijos viceministrė Daiva Brasiūnaitė, LR kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė ir kt.
Audiovizualinę industriją atstovavo politikos formuotojai, vizionieriai, inovatoriai – Vilniaus kino klasterio valdybos pirmininkas K. Drazdauskas, Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, Kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės kompanijos „Peacefulfish“ įkūrėjas T. Baujardas (Thierry Baujard), tarptautinių organizacijų „Europa Distribution“ ir CICAE valdybų narė Greta Akcijonaitė, operatorius, režisierius, LMTA dėstytojas Ramūnas Greičius, UAB „TV Play“ direktorius, prodiuseris Laurynas Šeškus, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas ir kt.
Tarp įvairių konferencijos klausimų buvo paliestos kino industrijai svarbiausios problemos – Lietuvos kino industrijos žinomumo ir ekonominių rezultatų gerinimas, nauji filmų finansavimo būdai ir šaltiniai, pelno mokesčio lengvatos poveikis bei būtinybė ją pratęsti, infrastruktūros kino rodymui išplėtimas, Lietuvos kino industrijos specialistų ruošimas, jų kvalifikacijos gerinimas.
Įvertinant dabartinę kino industrijos padėtį buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ji per pastaruosius 15 metų išaugo kelioliką kartų ir jei prieš tai buvusios galimybės leisdavo sukurti 1–2 filmus per tris metus, tai dabar yra sukuriama apie 15 vaidybinių ilgametražių filmų per vienerius metus. Nepaisant to, išlieka žiūrovų pasiekiamumo ir kino sklaidos problema.
Besivystančiai kino industrijai yra itin svarbu, kad kino filmas būtų ne tik pagamintas, bet ir pamatytas. Šiuo metu lietuviški filmai užima apie 20 proc. Lietuvos rinkos, kas yra ganėtinai nemažai, tačiau konferencijos dalyviai teigė norintys šį rezultatą padidinti ir lygiuojasi į tokias šalis kaip Suomija bei Čekija, kuriose nacionaliniai kino filmai sudaro apie 30 procentų šalies rinkos. Tačiau silpnai išvystyta kino sklaidos infrastruktūra Lietuvoje koncentruojasi didmiesčiuose, virš 50% Lietuvos gyventojų neturi galimybės pamatyti lietuviško kino, kurio sukūrimą parėmė valstybė. Be to, kino teatrai nėra suinteresuoti rodyti nacionalinį kiną, ypač, jei filmas ne toks paklausus, kaip Holivudo produkcija. Jei lietuviškas kino filmas per trumpą laiką nesusilaukia pakankamo žiūrovų dėmesio, jis yra išimamas iš repertuaro.
Todėl turėtų būti siekiama sukurti priemones ir finansinius instrumentus kino teatrų plėtrai arba renovacijai regionuose. Taip būtų pagerintas kino filmų pasiekiamumas, kino teatrų lankomumas bei sumažinta regioninė kultūros pasiekiamumo atskirtis. Taip pat labai svarbu sudaryti lietuviškų kino filmų pasiekiamumo sąlygas ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Čia itin padėtų bendradarbiavimas su Užsienio reikalų ministerija ir užsienio valstybių, kuriose gyvena Lietuvos gyventojai, vietos bendruomenėmis, savivaldybėmis, kad būtų sukurtas sistemingas lietuviško kino sklaidos modelis.
Konferencijos metu iškelta ir lietuviškų kino filmų populiarinimo problema. „Turime kurti pasauliniam žiūrovui įdomius filmus, todėl labai norėtųsi, kad atsirastų žanrinis kinas ir žanrų įvairovė – filmų vaikams, lietuviškų detektyvų. Tokiu būdu mes galėtume padidinti potencialių žiūrovų, besidominčių lietuvišku kinu, ratą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai, kad esame lietuviškai kalbanti šalis, nėra nei problema, nei barjeras mūsų kino filmams susilaukti dėmesio tarptautinėje rinkoje“, – teigė K. Drazdauskas, pateikdamas Suomijos, Norvegijos ir Danijos šalių pavyzdžius, kuriose sukurti filmai populiarėja visame pasaulyje, visiškai nepriklausomai nuo tradiciškai problema laikomos mažai kam suprantamos kalbos.
Viena opiausių išlieka kino finansavimo problema. Šiuo metu valstybinis kino biudžetas Lietuvoje sudaro 4,6 mln. eur. Palyginimui, Latvijoje jis sudaro 10,7 mln. eur, o Estijoje 12,05 mln. eur. Pagal procentinę dalį nuo BVP, Lietuvos kino biudžetas nusileidžia net Gruzijai ir Armėnijai bei rikiuojasi greta Albanijos.
Nuo 2014 metų, kai buvo priimta pelno mokesčio lengvata investicijoms į kino gamybą, Lietuvoje kino gamybos apimtys padidėjo apie 4 kartus, vietinis verslas investavo į kiną virš 6,5 mln. eur, o kino gamybos išlaidos Lietuvoje viršijo 32,5 mln. eur. Lengvatos, galiojančios iki 2018 metų pabaigos, pratęsimas ir lengvatos apimčių išplėtimas garantuotų kino industrijos stabilumą ir dar didesnes užsienio investicijas Lietuvai.
Apie pelno mokesčio lengvatos pratęsimo būtinumą pasisakė ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, kuris dalyvavo pelno mokesčio lengvatos investicijai į kino gamybą priėmime 2014 m.
„Labai džiaugiuosi, kad mokestinė lengvata kinui pasiteisino ir atnešė Lietuvai nemažai tiesioginių ir netiesioginių investicijų, būtina ją pratęsti. Seime bus svarstomas naujas kino įstatymas ir aš tikrai jį palaikysiu, atsižvelgiant į visus konferencijoje paminėtus faktus ir pasiūlymus, kurie naudingi tiek kino industrijai, tiek ir visai valstybei“, – teigė A. Butkevičius.
Minėtas Kino įstatymas, kurį parėmė LR Seimo Kultūros komiteto nariai, Seime bus svarstomas šių metų gruodžio 7 d. Jo priėmimas ženkliai pagerintų kino industrijos padėtį Lietuvoje ir, kartu su pratęsta pelno mokesčio lengvata investicijoms į kino gamybą, padėtų Lietuvai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Konferencijoje aptarti klausimai ir pasiūlymai įtraukti į rezoliuciją, kuri bus paskelbta artimiausiu metu. Pagrindiniai konferencijos partneriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Konferenciją finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respubliko kultūros ministerija.
