Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį

www.alkas.lt
2017-11-27 17:32:43
29
Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas
Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 28 d. 17-19 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 5) vyks viešas renginys „Diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį“.

Diskusijoje dalyvaus: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė (Taikomosios kalbotyros institutas – TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI), prof. dr. Paulius V. Subačius (Literatūrų ir kultūrų tyrimo institutas – LKTI) ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas (LKTI). Pokalbiui vadovauis žurnalistas ir leidinio „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., sujungus Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir Užsienio kalbų institutą, naująjį Filologijos fakultetą sudaro penki visą akademinę bendruomenę pagal mokslinių interesų sritis vienijantys institutai. Tokia restruktūrizacijos politika sukėlė daugybę Fakulteto bendruomenės narių ir alumni klausimų. Vienas dažniausių – kas bus su lituanistikos studijomis seniausiame Lietuvos universitete? Tad šiame renginyje ir bus ieškoma atsakymų į kalbininkų bendruomenei ir visuomenei iškylusius klausimus, – rašoma renginio rengėjų Feisbuke išplatintame pranešime.

Šiemet Baltų vienybės dieną sveikindamas Vilniuje vykusio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ steigiamosios konferencijos dalyvius akademikas Zigmo Zinkevičiaus taip atsiliepė apie VU Filologijos fakulteto vadinamąją restruktūrizaciją:

Akademikas Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.
Akademikas Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

„…Šiandien mūsų kalbai ir tautai grėsmės kyla ne tik iš nedraugiškų kaimynų, bet ir iš mūsų pačių prisitaikėlių, kurie tuoj puola šliaužioti prie globalistų kojų, ima gėdytis ir išsižadėti savo kalbos bei kultūros. Šio didžiulio pavojaus mastelį ypač aiškiai parodo tik ką Vilniaus Universiteto vadovybės šiais, Lietuvių kalbos kultūros metais, priimtas nutarimas ištrinti lituanistikos ir baltistikos tradicijas Filologijos fakultete, panaikinant Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Baltistikos katedras ir įsteigiant jų vietoj taip vadinamus Taikomosios kalbotyros, Literatūrų ir kultūrų tyrimo, Baltijos tautų ir kultūrų institutus. Išraunami ne tik pavadinimai, žymintys lietuvių ir baltų kultūras, bet keičiami ir tyrimų prioritetai būsimoms kartoms. Šių veiksmų negali pateisinti jokie naujojo internacionalizmo argumentai ir tariami mokslo tarptautiškumo siekiai, tuo labiau, kad jie sugebėjo panaikinti net ir Algirdo Juliaus Greimo centrą. Ir tai padarė šio iškilaus lietuvių kultūros tyrėjo garbei pavadintais metais“.

Visuomeninio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ pirmininkas Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.
Visuomeninio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ pirmininkas Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Visuomeninis judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“ lapkričio 15 d. kreipėsi  į Vilniaus universiteto vadovybą ir Lietuvos valdžią susirūpinęs dėl to, kad VU vykdomos Filologijos fakulteto pertvarkos išdavoje fakulteto padalinių nomenklatūroje savanoriškai atsisakoma visko, kas susiję su lituanistika ir baltistika.

„Naujieji fakulteto padalinių pavadinimai puikiausiai galėtų funkcionuoti bet kurioje pasaulio šalyje, nes atsisakoma savitumo, tautiškumo žymių. Tokia kosmopolitinė padalinių nomenklatūra visiškai neatitinka per amžius Vilniaus universitete puoselėtų tautinių vertybių, todėl ir kreipėmės prašydami dar pagalvoti prieš apsisprendžiant žengti toki netinkamą mokslo, valstybės ir lietuvių tautos atžvilgiu žingsnį“, – sakė „TALKA už Kalbą ir Tautą“ judėjimo pirmininkas Gintaras Karosas.

Filologija ir kalbos Vilniaus universitete studijuojamos nuo pat šios aukštosios mokyklos  įkūrimo XVI a.

***

Viešas asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kreipimasis dėl Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pertvarkos, Vilnius, 2017-11-15

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus Universitetas kviečia į renginius
  2. Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
  3. Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos
  4. Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius
  5. Kviečiama teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo
  6. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė
  7. Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės
  8. G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti
  9. Konfucijaus institutas kviečia į visuomenei skirtų viešų paskaitų seriją – „Kinijos filosofija“
  10. T. Venclova dalyvaus diskusijoje apie šiandienos iššūkius lituanistikai
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. „Šlovės laboratoriją“ Lietuvoje laimėjo pranešimas apie bioninę ranką
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  14. VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale
  15. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 29

  1. Algis says:
    8 metai ago

    Ten dar trūksta Bumblausko. G. Subačiaus ir Vaicekauskienės. Patys tie, kuriems reikia lituanistikos.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Ypač nuotrauka už širdies griebia – iki graudumo. Pažiūri, ir taip ramu, taip gera, lyg mums visiems prie plačius tėtuko krūtinės prigludus .
      Tiesiog „Аки Отче наш”.

      Beje, ketvirtadienį gal 22.30 ar panašiai per LRT Dviračio žynias aiškins, kad geriau, kai visko yra po 2 (dvi kojos, dvi rankos, du V….) ir rodys pačius draugiškiausius LT atžvilgiu lenkus…

      Atsakyti
  2. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    8 metai ago

    Gaila, apmaudu, kad seniausia mokslo šventovė praranda originalumą. Prie sovietų tautiškumo, ko gero, buvo daugiau, negu dabar. Ko tikėtis iš tų kurie baigs tą akademiją?

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    8 metai ago

    Matyt, visa tai, kas VU susiję su “lituanistika ir baltistika” Lietuvos valdžia taip pat nutarė perduoti Lenkijai – kokiam Krokuvos universitetui ar pan. Jeigu Skverneliui buvo galima perduoti Lenkijos Pranciškonų ordinui tokį istorinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą, kaip manoma dar Vytenio 1311-1313 metais Vilniuje statytą Pranciškonų bažnyčią su vienuolynu, tai kodėlgi nebūtų galima tęsti kito paveldo jai perdavimo…

    Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Diskusija ?
    Tai bus komedija su QWX garbintojais, kitiems užkišus burnas, ir tų QWX garbintojų melas bus vadinamas ‘tiesa’.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    8 metai ago

    Konferencijos dvasinis vadovas „moderuos” pokalbį tema, kaip patikimiau palaidoti baltų kalbų likučius…

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Klausimas : kuris diskusijos dalyvis nėra išėjęs internatūros Atviros Lietuvos Fonde (G. Soros organizacija Lietuvai) ir ten nėra įgijęs indoktrinacijos kosmopolitinei Lietuvai kurti ?

    Atsakyti
  7. Daiva says:
    8 metai ago

    O gal ateikim ir pasakykime jiems, ką galvojam. Galės Sorošui pasiguosti, kad lietuvių dar Lietuvoje yra.

    Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Kantraus darbo dėka japonų kalbos mokslininkai (žr. 2016 m. spalio mėn. Lietuvos TV kanalų žinias) garsinių tyrimų dėka nustatė, kad visų indoeuropiečių kalbų prokalbė prieš 9 – 10 tūkst. metų buvo (ir tebėra) lietuvių kalba, o tai reiškia, kad visa Europa prieš 9 – 10 tūkst. metų kalbėjo lietuviškai. Ar turime teisę iš rusų, vokiečių, švedų, ispanų, italų, graikų, makedoniečių, lenkų ir t. t. atimti galimybę savo tėvų kalbą studijuoti Vilniaus universitete, mokytis kalbėti lietuvių aplinkoje? Mūsų, kaip jų tėvų, pareiga yra užtikrinti lituanistikos ir baltistikos centro egzistavimą Vilniuje, kur bet kuris europietis su pasididžiavimu galėtų pasakyti, kad buvo aplankęs arba studijavo mokslus savo protėvių šalies širdyje (Europos centras, juk, prie pat Vilniaus, pasirodo, beesąs). Kitaip mąstantiems derėtų priminti, kad tas, kas savo tėvynę praras, kitos nesuras apgailėjęs: žmogus be tėvynės – žmogus be ateities.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      Gerbiamas Rimgaudai, gal Jūs galėtumėte parašyti internetinius adresus su šiomis japonų mokslininkų skelbtomis žiniomis angliškai ir/ar lietuviškai. Būsiu dėkingas.

      Atsakyti
  9. Taip says:
    8 metai ago

    Apgailėtina tai,kad VU vadovybė,įskaitant ir A.Smetoną, tai neoliberalieji intelektualai,tad ir lituanistika atsidūrė studijų pakrašty,o mokslo kalba vis sparčiau tampa anglų lietuvių kalbos sąskaita.Deja.Minėta diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį galimai taps nūdienos liberaliųjų intelektualų tarpusavio pasikalbėjimu,o tai lietuvių kalbos ir literatūros ateičiai -šakės.

    Atsakyti
  10. jurgis says:
    8 metai ago

    jeigu bus Smetona – nedalyvausiu…

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Tvankstui: 2016 m. spalio mėn antroje pusėje (kažkur apie 20 d.) mačiau tai du kartus. Vieno kanalo neatsimenu (gal TV 3 ?), o kitą kartą per LTV. Ten buvo rodoma ide kalbų žodžių garsų sumos “kardiogramos” ištrauka: pikuose skambėjo aiškiai “g”, “k”, taip pat skiemuo “ter” bei žodis “trys”. Pranešėjas komentavo, kad japonų mokslininkai, sudėję visų indoeuropiečių kalbų žodžius į visumą, padarė išvadą, kad šių kalbų prokalbė 9 – 10 tūkst. m. atgal buvo lietuvių kalba. Pažįstami sakė, kad buvo tai ir internete, taip pat matė spaudoje. Jei esate vilnietis, užsukite, prašau į japonų ambasadą, paprašykite tikslinimo ir užsisakykite patį darbą. Ir, beto, minėtą žinią galima rasti LTV mediatekoje. Manau, kad Lietuvos lituanistai šitą sensaciją ir patį japonų kalbininkų darbą jau turėtų turėti savo archyvuose. Tai tiek.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Tyrėjai atkūrė visų Europos kalbų motiną. Skamba lietuviškai
      Arnoldas Lukošius
      lrytas.lt/laboratorija/2016/07/21/news/tyrejai-atkure-visu-europos-kalbu-motina-skamba-lietuviskai-1234013/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        8 metai ago

        Dėkoju gerbiamiems Rimgaudui ir Žemynai.
        Č. Gedgaudo mintys lėtai skverbiasi po pasaulį, nepriklausomai nuo jų buvimo gaudamos nelauktus patvirtinimus iš Japonijos.
        Mane pradžiuginote, patvirtindami ir mano daugiamečio darbo tikslingumą, lyg su beatodarišku atkaklumu metų metais irkluoti vienviete valtele per Ramųjį vandenyną.
        Ačiū judviem abiem.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Arba – ačiū Kalbai, kad Ji mums nors kartais savo gelmes atskleidžia 🙂

          Atsakyti
    • Kažin says:
      8 metai ago

      Čia tie japonai nieko naujo nepasakė. Tai, kad lietuvių kalba yra indoeuropiečių kalbų grupės davėja, buvo rašyta vokiečių kalbininko, regis jo pavardė Šmitas, dar sovietiniais laikais Lietuvoje leistame moksliniame “Baltisticos” žurnale. Taigi japonai dabar tą patį rezultatą gavo tirdami kompiuteriniu būdu. Beje, iki tol kalbininkų buvo prieinama prie išvados, kad indoeuropiečių kalbų grupės davėja (motina) buvo armėnų kalba.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        8 metai ago

        Yra tų kalbininkų užsieniečių tikrai nemažai : prancūzai, danai, vokiečiai, rusai, …
        Man reikia kiekvieno iš jų kaip įrodytojo, man paantrinančio – viską sudėjus, lietuvių kalba yra viso pasaulio kalbų Motina.
        Jūsų pastaba dėl armėnų kalbos tegali būti svarbi tik žmonėms, kurie nesusipažinę su armėnų ir lietuvių kalbomis palyginant arba yra armėnai. Lyginant lietuvių kalbą su armėnų jau po keliolikos žodžių lietuvių kalba įgija kone sausą pranašumą, pvz. 19:1.
        Palyginkime armėnų ‘c’urt’ ir lietuvių ‘šaltas’. Nesunkiai išvedamas pirminis ‘gšarada’, tada paaiškėja, kad armėnų tėra senasis R išlaikytas ir tik vienas balsis, bet lietuviams likę net du balsiai iš trijų.
        ‘Širdis’ armėniškai ‘sirt’ – matome aiškų lietuviško žodžio pranašumą ir sandaros senumu, ir pilnumu, ir melodingumu. Pradinis ‘gšarada(s)’, gali būti ‘garada(s)’.
        Žodis ‘mėsa’ armėniškai ‘mis’ iš pradinio ‘mamša’, ‘liežuvis’ armėniškai ‘lezu’ iš pradinio ‘ragava-(s)’.
        Pradiniai žodžiai yra buvę prieš 100-70 tūkst. metų ar atsiradę prieš 70-50 tūkst. metų, vėliau dėl Down sindromo atsirado garsas L iš R (prieš 40 tūkst. metų).
        Armėnų kalba yra be galūnių, labai gerklinė, kietai tariama.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Visiškai atsitiktinai sulyginusi, kaip mūsų gamtoje skamba mūsų ir kaukaziečių kalbų garsynai, manau, kad ir geografinę kalbos kilmę jis išduoda, nes kalba ir prie jos taikosi.
          Kaukaziečiai be savo gerklinio ir gana šiurkštaus garsyno kalnuose bei prie kalnų upelių vienas kito negirdėtų. Mūsų laukuose ar miške jų kalba, atrodo, mūsų gamtos garsinį foną drasko. Lietuvių kalba čia skamba labai melodingai, susilieja su vietos garsais.

          Atsakyti
          • Tvankstas says:
            8 metai ago

            Visi mes esame kaukazainiai, klaidingai vadinami indo-europiečiais. Ten, Kaukazo kalnuose, išlikome po 7 kometos galvučių smūgio į Žemę prieš apytikriai 9600 metų, pergyvenome Tvaną ten ir po to sekusias 3 atomines žiemas (žiūr. Alexander Tollmann darbus), kurių metu sutriko pigmento melanino gamyba, tapome žydraakiais, šviesiaodžiais ir šviesiaplaukiais, bet dalis nepatyrė mutacijos, kaip iranėnai ar baskai, kurie pirmieji patraukė į vakarų Anatoliją, žengė sausuma, kai dar nebuvo Bosforo sąsiaurio, palei Juodąją jūrą, šiaurinius Karpatų šlaitus per Čekiją ir P. Vokietijoje išsiskirstė: kas link Britanijos, kas link Ispanijos, dalis liko Prancūzijoje.
            Į rytus pajudėję žydraakiai pasiekė ir Beijing apylinkes, bet tvirčiausiai įsišaknijoje dab. uigurų krašte kaip tocharai.

        • Kažin says:
          8 metai ago

          Vargu ar yra giminiuotini armėnų ‘c’urt’ ir lietuvių ‘šaltas’, greičiau armėnų žodis giminiuojasi su lietuvių smurtas, mirtis (slav. smertj, moroz). Lietuvių ‘šaltas’ giminiuojasi su gelti, kelti, kilti, rusų cholodj “šaltis”. Taigi pateiktas pavyzdys radimuisi L iš R patvirtinti netiktų.

          Atsakyti
          • Tvankstas says:
            8 metai ago

            Pirminiai skiemenys kinta :
            -gša > 1. ga > ge, gi, gu, go } > ka,… } > ča,… > ca,…
            2. ša > sa
            3. cha (augštas > gr. ochtos – kalva)
            4. ha > a
            Nuo GaRa kilę yra gara-ti > ger-ti, gir-ti, gur-ti
            > gar-ti > gal-ti (> skel-ti), gel-ti, gil-ti, gol-ti, gul-ti
            > kara-ti > karo-ti, kar-ti, ker-ti, kir-ti, (kirs-ti yra visai kitos kilmės iš GaRša), kor- ti, kur-ti
            >kar-ti > kal-ti, kel- ti, kul- ti
            Pirmapradis garsas Ga reiškia pirminį veiksmą ‘augštyn’ (tikrovėje turėtume taip rašyti pagal lietuvių kalbos vystymosi dėsningumus) ir priešingybę ‘žemyn’.
            Pirmapradis garsas Ra reiškia pastovų veiksmą aplink.
            Pažiūrėkime į žodžių vystymosi eiliškumą.
            ‘Gul-ti’ atsirado anksčiau, atsigulus vyras pradėdavo žmoną ‘kul-ti’, iš to veiksmo atsirado ‘kulė’, vėliau ir ratui pritaikyta vyro pakabams prilyginant – ‘kūlis’, ir šiandien vartojame liaudynišką ‘kultūra’ nuo pirminio ‘kuldara’, lietuviai eidavo ‘kul-ti’ grūdus su spragilais (spragin-ti).
            “Gil-ti’ ir ‘gel-ti’ reiškia skverbimąsi gilyn, bet pirmiausia teko ‘gulti’ ir tik tada eiti gilyn.
            Ir taip eina per visų pasaulio kalbų žodžius loginis raudonas siūlas.
            Reikia turėti omeny, kad pradinis A pasikeitęs į kitą balsį labai kaitaliojasi : E su I ir O su U.
            Armėnai yra išsaugoję R žodyje ‘c’urt’ tikėtina dėl kalbos kietumo, lietuviams gi patikęs švelnus L, nors po Tvano (prieš 9,6 tūkst. metų) mūsų protėviai buvo jau iš skirtingų genčių, išsiskyrusių apie 12 tūkstančių metų atgal. Tuo metu atsiskyrėme ir nuo Indijon iš Vidurinės Azijos nukeliavusių arijų prieš 4-3,5 tūkst. metų.

          • Kažin says:
            8 metai ago

            Kalba yra garsinė emocija, ji negalėjo rastis kaip vienoda žmogui apskritai pasaulyje. Pasaulis susideda iš georafinių vietų, kurios nėra gamtiškai vienodos, todėl ir kalba kaip su vieta susijusi garsinė emocija vargu ar galėjo reikštis vienodais garsais – kalba turėti vieną motiną.

  12. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Ir mes, Tvankstai, irkluojame. Esate jau ne vienvietėje. Su mūsų ir užsienio mokslininkų bei šviesuomenės pagalba per metų metus ir kartas Ramųjį perirkluosime. Kai buvau Baltarusijos lietuvių bendruomenės poezijos pavasaryje prie Gardino, renginio svečias žilas baltarusis su tautiniais marškiniais ir šiaudine skrybėle ant galvos užlipęs ant pakylos tvirtai pasakė, kad, nors jis vietinis ir kalba baltarusiškai arba rusiškai, tačiau tikrumoje yra lytvin.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      Suprantu tai, tik mane viena neramina – geros mintys ištirpsta be įrodymų pagal logiką, nueinama ezoteriniais takais į nirvanas.
      Man pačiam pradžioje atrodė kitaip, kol neatkreipiau dėmesio į daugybės objektyvių veiksnių poveikį kalboms : vulkanų išsiveržimai, ledynai, kometos atsitrenkimas į Žemę, tvanai, tektoniniai kilnojimaisi, vandenynų lygio svyravimai 150 m per tūkstančius metų,…, šito kalbotyrininkai neima domėn, dirba tik savo srityje dėliodami žodžius ir tai nuveda į aklavietes – nirvanas savimi besigrožint.
      Niekas nesiima tirti kalbų kitimų keičiantis tikėjimams – didžiulis dievų dievybių vardų ir dvasinių reiškinių žodynas yra neišsemiamas lobynas tyrėjams.

      Atsakyti
  13. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    8 metai ago

    LITUANISTIKA ir BALTISTIKA!!! Visiems, kurie tiktai prisiliečia prie LIETUVIŲ KALBOS, būtina žinoti ką Antanui Poškai, prieš maždaug šimtmetį, buvo pasakęs pasaulio autoritetas MAHATMA GANDIS: “Taip, žinau LIETUVĄ, jos gyventojai kalba kalba senesne už sanskritą!” O tai reiškia, kad LIETUVIŲ KALBA yra daugelio mūsų laikų kalbų MOTINA!!! Dar daugiau – tai reiškia ir tai, kad LIETUVIŲ KALBAI jau per 50 000 metų!!! Beje, būtent LIETUVIŲ KALBOS DĖKA buvo įminta per 400 seniausiųjų kultūrų šaltinių ir juose atrasta gausi informacija iš giliausios praeities! Ši informacija leido atrasti TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! O šie TŪKSTANTMEČIO DIDŽIAUSI atradimai PASAULYJE, leido pažinti – KAS ŽEMĖJE BUVO?, KAS VYKSTA? ir KAS VYKS?! Gaila žvelgti į tokį, vadinamųjų “mokslininkų” “kardibalėtą” apie ir su pasaulio KALBŲ MOTINA!?

    Atsakyti
  14. Elgetas says:
    7 metai ago

    Man nepavyksta ” Alkui” pasiusti e-maila. Todel prasau mano žinutę patalpinti į matomesnę vietą. Ačiū.
    Lietuvos pirmas valdovas Netimer.
    Zabuden ir Netimer
    zabudennetimer.
    Zabud- čia rusiškai, o graikiska “neta” antis, “neti” anciukai, o”mer” armijos vienetas, 4 tagmos po 250 raiteliu.To meto Biziantijoje 1000 kariu vadinosi”MER”, o tukstantininkas MERARXIS, arba drunga ( liet drigantas)
    Netimer graikiškai reiškia “anaciuku vadas”.Sitas padaras lietuviškai vadinasi GAIGALAS.
    Zabud Ellada Netimera, 1000 anciuku vada Gaigala.
    1000 metu krikštui, Žmonija lauke antro atejimo, o Konstantinoplis ir Roma suskubo netikelius pakrikštyt, kad neprapultų smalos katile.Rusu metrastis rašo:popiežius ir patriarchas” metė burtą ir pasaulį pasidalino”.Aisčių žemes atiteko katalikam. O kad staciatikai neitų i leituviškai kalbančius kraštus, buvo atiusti”melyni šalmai, stebetojai”. Viena delegacija ties Gardinu, kita ties Polocku trečia i Jurjev Tartu.

    Atsakyti
  15. Geofizikas proistorikas inž, Romualdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    7 metai ago

    Pažinęs LIETUVIŲ KALBĄ – ĮMINSI seniausiųjų pasaulio kultūrų šaltinius! Įminęs SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS – “ATRAKINSI” “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ”, kuris mena 500 000 metų PRAEITĮ ir panašaus amžiaus INDŲ kultūros PRAEITĮ, kurių šaltiniai mena dar senesnę nei šumerai PRAEITĮ!
    Beje, be SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS – PASAULIS NIEKADA NEATRAS TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ!!! NEPAŽINĘS ŠIŲ FIZINIŲ JUDĖJIMŲ, PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS GAMTOJE VYKSTANČIŲ PROCESŲ!!! TAI YRA PRANEŠIMAS IR ĮSPĖJIMAS PASAULIUI!!!

    Atsakyti
  16. III-jo ir IV-jo žemės judėjimų atradėjas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    BEJA, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA JAU YRA ĮMINTA PER 500 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIAI! ŠIUOSE ŠALTINIUOSE RASTA INFORMACIJA PADĖJO ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS. PASTARIEJI ATRADIMAI PADĖJO PAŽINTI – KAS IR KODĖL? VYKO ŽEMĖJE? KAS IR KODĖL? VYKSTA? Bei KAS? IR KODĖL? VYKS? ŽEMĖJE!
    Visa tai, su vyksmo technologinėmis schemomis bei laiko grafikais, yra išdėstyta III-jo ir IV-jo ŽEMĖS FIZINIŲ JUDĖJIMŲ ATRADĖJO ROMUALDO ZUBINO KNYGOSE – “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir Ateitis”. Spaudai ruošiamoje knygoje “NUO TVANO IKI TVANO” įmintas “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, kuriam jau per 500 000 metų! Ir visa tai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

Kiti Straipsniai

Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Išleista nauja literatūrologės prof. habil. dr. V. Daujotytės knyga „Smulkioji lituanistika“ | lma.lt nuotr.

Išleista nauja literatūrologės prof. habil. dr. V. Daujotytės knyga „Smulkioji lituanistika“

2025 06 23
Planeta 55 Cancri e. NASA nuotr.

Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

2025 06 17
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | Alkas.lt koliažas

Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai