Dešimt išdidintų Sodų papuoš Vilniaus Šventaragio slėnį, skverą ir erdvę prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Sodai miestiečius ir miesto svečius džiugins visą tamsųjį metų laikotarpį: nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. Pavasario lygiadienio – kovo 20 d.
Pirmą kartą sodai bus iškilmingai apšviečiami gruodžio 1 d. 18.00 val. prieš Kalėdų eglutės įžiebimą Katedros aikštėje, Vilniuje. Šventę lydės dūdmaišių ir tabalų muzika (Vytautas Linkevičius, Jonas Tumasonis, Vilius Marma).Šviečiantys sodai Vilniuje kabės ir per Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius: kiekvienas sodas skiriamas atskiram mūsų valstybės dešimtmečiui.
Apšviesti „Šventaragio sodai“ – tarsi jungtis tarp senosios kultūros tradicijos ir jos, natūraliai pakitusios, įprasminimo dabartyje. Projektu siekiama, kad šiaudinių sodų tradicija išliktų šiuolaikinio lietuvio etninės savimonės dalimi.
Šiaudiniai sodai yra viena gražiausių tradicinių liaudies meno puošmenų. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, atspindinti senąja pasaulėžiūrą bei tradicijas. Sodas – sakralią prasmę teikiantis mūsų protėvių palikimas, turėjęs ir iki šiol tebeturintis didelę reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Lietuviškasis šiaudiniai sodas – tai tarsi sumažintas „pasaulio modelis“. Jis buvo rišamas vestuvėms, krikštynoms, per kalendorines šventes. Sodą kabindavo garbingiausioje vietoje, virš stalo. Palubėje kabantis sodas siedavosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis.
Šie sodai — tai vyriškojo ir moteriškojo, dangaus ir žemės jungties priemonė, kuri tobulesnė netg iuž egiptiečių piramides ir veikia stipriau nei jos kuriant darnos laukus.
Jėga, gerai čia sumanyta, tegu tie stiprieji sodų darnos laukai apsaugo ir sustiprina slenkantį Gedimino kalną!