Prie Arpos kaimo Vileikos rajone (Baltarusija) kasamas karjeras ir nukasinėjamas baltiškas piliakalnis, priklausantis Brūkšniuotosios keramikos kultūrai, praneša Baltarusijos laikraštis „Naša niva“.
Karjerų kasimo darbus šiose vietose vykdo viena iš Vileikos kelių statybos valdybų. Dalis jos eksploatuotų karjerų jau beveik išnaudota, todėl, remdamiesi naujų smėlio telkinių geologinių žvalgymų rezultatais, kelininkai persikėlė į naują vietą prie Arpos kaimo, kur yra piliakalnis.
Arpos piliakalnis – tai kalvelė, kurioje buvo įsikūrusi Brūkšniuotosios keramikos kultūrai priskiriamų žmonių gyvenvietė.
„Kaip paaiškėjo, prieš porą metų ši teritorija buvo atiduota vietinei kelių statybos valdybai karjero įrengimui. Niekas – nei rajono vykdomajame komitete, nei srities vykdomajame komitete – nepasinaudojo paminklų apsaugos įstatymu,“ – sako archeologas Maksimas Čarniauskis.
Piliakalnis jau pažeistas buldozerių. „Mes tiesiog nuvažiavome tenai ir surinkome indų šukių, metalinių dirbinių,“ – sako M. Čarniauskis.
„Ką dabar daryti – neaišku. Paminklas pažeistas baisiai. Kultūrinis sluoksnis, kaipo „derlinga žemė“, didžiojoje paminklo dalyje sustumdytas buldozeriais į pylimus, jo likučiai – ties piliakalnio perimetru. Atitinkamai, jį mažų mažiausiai reikia kasinėti konservavimo tikslu, bet, atrodo, piliakalnis vis dėlto bus nukastas. Vadinasi, reikia kasinėti visą prieš nukasant. Be to į sklypą patenka dalis kaimo, kuris gyvavo dar iki karo. Net piliakalnio šlaituose randama žiestoji keramika. Vadinasi, reikalingi bendri viso sklypo tyrimai. Milžiniški pinigai, atsižvelgiant į žiemos sezono artėjimą,“ – rašo vietos aktyvistai.
Žinoma, kad po to, kai į problemą dėmesį atkreipė vietos aktyvistai, kelininkai buvo sustabdę darbus. Tačiau po to vėl juos atnaujino – ir šiuo metu kasa labai greitai. M. Čarniauskio manymu, tai susiję su tuo, kad faktiškai nėra bausmės už tokio objekto, kaip piliakalnis, nukasimą. „Statybininkai dabar yra situacijos, kuri susiklostė ne dėl jų kaltės, įkaitai. Ir jie greičiausiai nusprendė, kad pigiau bus baigti darbus ir paskui sumokėti kokią nors baudą, negu laukti nežinia kiek,“ – sako M. Čarniauskis.
Lenkijoje, Punsko krašte, netoli Eglinės piliakalnio taip pat atidarytas karjeriukas GPS 54.3094804,23.1368808. Vakarų pusėje karjeriukas, piliakalnis apaugęs medžiais, o rytų pusėje sodyba lietuvio ūkininko, kuris leidžia savo kieme apsistoti atvažiavusius aplankyti piliakalnio, bet tas karjeras atrodo, kad ne jo žemėje. Ant šio piliakalnio anksčiau vykdavo lietuviškos poezijos šventės.
O Baltvyžių (Belovežo) giria? Pjūklai griežia pergalės maršus.
Reikia joje pabūti, kad visa esybe pajustum, kas ji yra. Pjūklams lengviau – jie nereikalingų jutiklių neturi…
Baltarusija jau seniai mus pasivijo savąja korupcija.
O mūsų KM + URM nemato reikalo kreiptis ir į valdžią, ir į visokias jų paveldo institucijas bei draugijas?
Tai kuo užsiima kultūros paveldą prižiūrinčios institucijos? Juk būtent jos turi kreiptis į Gudijos, Lenkijos vadovybę, į tarptautines organizacijas. Visuomenininkai kelia klausimus, susirūpinimą, o tie, kuriems mokami atlyginimai lieka šešėlyje. Juk tai, kas čia paminėta, tik menka dalis problemos. Nepalyginamai aktualesnė problema Karaliaučiaus krašte. Juk ten neliko ne tik antkapių, bet ir kapų.