Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti

www.alkas.lt
2017-11-03 08:00:20
183
PERŽIŪROS
2
Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt
CLARIN-LT komanda 2017 metų konferencijoje Budapešte: Jurgita Vaičenonienė, Tomas Krilavičius, Jurgita Kovalevskaitė ir Andrius Utka | mokslolietuva.lt nuotr.

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“.„Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas jau tapo puikiai žinoma lietuviškojo interneto dalimi. Centre pirmiausia ėmėmės

rengti būtent šį kiekvienos kalbos kompiuterizavimui svarbų išteklių, nes tik sukaupus tekstyną buvo galima siekti pagrindinio centro tikslo parengtų išteklių (tekstynų, duomenynų) pagrindu kurti lietuvių kalbai reikalingas kalbos technologijas“, paaiškino Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja, VDU profesorė Rūta Petrauskaitė.

Pasak centro mokslininkų, plačiajai visuomenei kartais trūksta suvokimo, kuo svarbūs kalbiniai ištekliai ir kalbos technologijos, kodėl į tai verta investuoti lėšas ir laiką. Išaugus kompiuterių galimybėms, šiandieniame pasaulyje jau galima pamatyti nemažai kalbos technologijų pasiekimų. Be visiems žinomo automatinio vertimo, tai ir „kalbantys“ išmanieji automobiliai, automatiškai aplinką stebinčios ir automobilių numerius fiksuojančios stebėjimo kameros, į klausimus atsakantys virtualūs asistentai, diktavimo sistemos ir kt.

Ruta-Petrauskaite_mokslolietuva.lt
Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja VDU profesorė Rūta Petrauskaitė | mokslolietuva.lt nuotr.

„Jau greitai nieko nestebins žmonės, smagiai besišnekučiuojantys su savo automobiliais, šaldytuvais ar kitais prietaisais. Vis dėlto neužmirškime, kad nors šiandieniai vis tobulėjantys mokymosi algoritmai jau sukurti ir prieinami, tačiau, norint juos toliau tobulinti, t. y. išmokyti kalbėti, rašyti ar skaityti tiksliau, reikalingi kalbiniai ištekliai“, – pasakoja dabartinis Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas docentas dr. Andrius Utka.

Jurgita Vaicenonienė ir Andrius Utka CLARIN ERIC konferencijoje_mokslolietuva.lt
Jurgita Vaičenonienė ir Andrius Utka pristato stendinį pranešimą 2016 metų metinėje CLARIN ERIC konferencijoje | mokslolietuva.lt nuotr.

Šie ištekliai tai įvairios duomenų bazės, kuriose kaupiami tekstai, garsai, kiti kalbos elementai, taip pat programinė įranga. Mokslininkai pabrėžia, kad aukštas tam tikros kalbos kompiuterizavimo lygis taip pat yra ir tos kalbos išlikimo sąlyga. Vartojant ją mažiau, ne visomis funkcijomis arba jos nevartojant, kyla grėsmė kalbai išnykti. Lietuvos vartotojai turi teisę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurios „kalba“ lietuviškai, todėl itin svarbu ginti ir užtikrinti lietuvių kalbos statusą technologinėje terpėje, kad ji netaptų trečios lygos kalba arba, kitaip sakant, nepatirtų skaitmeninės atskirties.

Aplenkė „Google Translate“

Visuomenei gerai žinomas kalbos technologijų pavyzdys yra automatinis vertimas. Mažai kas nebandė „Google Translate“, bet už ją anksčiau pasirodė anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema. Ši sistema, bendradarbiaujant KLC ir partneriams, buvo sukurta naudojant taisyklėmis pagrįstus automatinio vertimo metodus, kai originalo kalbos tekstas „išnarstomas“ žodžio ir sakinio dalimis ir vėl „sudedamas“ kitoje kalboje. Ilgą laiką, kartais net ir dabar, šis vertimo metodas fleksinėms kalboms (tokia yra lietuvių kalba) laikomas geriausiu, nes mažiausiai iškraipo sakinio struktūrą.

2007 m. pabaigoje pasirodžiusi anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes užtikrino palyginti kokybiškus rezultatus ir padėjo vartotojams suprasti teksto turinį. Po pusmečio pasirodžius „Google Translate“, vartotojų srautas nuslūgo, tačiau VDU vertimo sistema ir toliau naudojamasi, net ir šiandien, nors ji jau nėra aktyviai palaikoma. „Kiek iš jūsų dar naudoja savo 10 metų senumo kompiuterius?“ retoriškai klausia buvęs automatinio vertimo projekto vadovas Vaidas Repečka.

Pasak jo, šiandien geriausią vertimo kokybę užtikrina neuroniniais tinklais ir mašininiu mokymusi pagrįstos vertimo sistemos. Tačiau jų naudojimas problemiškas, nes taip iškraipoma fleksinių kalbų struktūra, klaidingai išverstos teksto dalys perkeliamos į kitus tekstus ir t. t. „Būtina įpareigoti didžiąsias įmones spręsti šias problemas, nes pokyčiai gali tapti negrįžtami. Tai būtina spręsti visoje Europos Sąjungoje, nes ir didžiosios Europos kalbos internete yra „mažosios“, lyginant su anglų kalba. Kol kas labai sunku sukurti gerą vertimą, nes žmogus vertėjas turi daug kontekstinės informacijos ir gali ją panaudoti versdamas, o kompiuteriams reikia tai sukaupti. Tačiau paieškos sistemose vartotojo asmeninių duomenų kontekstas jau naudojamas, taigi automatinis vertimas toliau tobulės“, reziumuoja V. Repečka.

Tekstynuose – milijardai autentiškų tekstų

Kalbos technologijos dažnai integruoja bendresnius išteklius, kurie suteikia kuriamiems įrankiams kalbos žinių apie žodyną, gramatiką, fonetiką. Labai dažnai šias žinias galima įvairiais būdais surinkti iš tekstynų didžiulių elektroninių tekstų sankaupų, kuriose sukaupiami milijonai ar net milijardai įvairių autentiškų tekstų. Tekstynuose sukauptus duomenis naudoja ne tik įrankiai, bet ir žmonės. Pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas patikimas šaltinis dabartinės kalbos žodžių reikšmėms ir vartosenai suprasti. Dvikalbiai lygiagretieji tekstynai (anglų–lietuvių, lietuvių–anglų, latvių–lietuvių, lietuvių–latvių ir kt.) yra ypač naudingi studijuojantiems užsienio kalbas, vertėjams (teoretikams, praktikams), taip pat redaktoriams.

KLC vykdyto projekto „Semantika.lt“ metu buvo pradėtas kaupti ir milžiniškas, daugiau nei 1 milijardą žodžių turintis bendrasis lietuvių žiniasklaidos tekstynas. Jame kaupiama visa informacija iš 40 lietuviškų naujienų portalų. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad tokios didžiulės apimties tekstinei medžiagai, kurią jau galima vadinti didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data), dar sunku suteikti kokybišką, sklandžią internetinę prieigą, nes tai reikalauja didžiulių techninių išteklių.

Tekstynai puiki priemonė leksikografams bei terminologams ir žaliava žodynams. Kompiuterinės lingvistikos centre parengti keli žodynai tekstynų pagrindu, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, Švietimo ir mokslo terminų žodynas.

Moksleiviai komp lingvistikos centre_mokslolietuva.lt
Moksleiviai Kompiuterinės lingvistikos centre | mokslolietuva.lt nuotr.

Kalbos technologijos būtinos tobulėjimui XXI amžiuje

KLC projektuose dirbantys tyrėjai įsitikinę, kad kuo daugiau dėmesio Lietuvoje bus skiriama kalbos technologijoms, tuo daugiau galimybių lietuvių kalba ir Lietuvos visuomenė turės toliau vystytis XXI a. „Kompiuterinė lingvistika, kalbos technologijos tai sritis, kurioje yra puikios galimybės bendradarbiauti universitetams, verslui ir politikai. Tokio bendradarbiavimo rezultatai gali būti aktualūs tiek teoriškai, moksle, pavyzdžiui, sudaryti geresnes sąlygas lietuvių kalbos analizei, tiek praktiškai, viešajame sektoriuje kuriant naujus įrankius, kurie galėtų išplėsti Lietuvos vartotojų galimybes arba optimizuoti verslo ir valstybės administravimo procesus“, sako VDU Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojai.

Per 25 metus KLC sėkmingai įvykdyta daugiau nei 15 nacionalinių ir tarptautinių projektų, publikuota aktualių mokslinių straipsnių ir reikšmingų monografijų. Tarp svarbesnių KLC pasiekimų: dalyvavimas europinėje TELRI infrastruktūroje, kuriant pirmąją lietuvių kalbai skirtą anglų–lietuvių automatinio vertimo sistemą; vadovavimas kuriant lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinę sistemą. Šiuo metu KLC kartu su partneriais atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti
  2. Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
  3. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  4. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  5. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  6. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  7. Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
  8. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  9. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  10. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  11. Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos
  12. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  13. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  14. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  15. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    prieš 9 metai

    Gerbiamieji, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu įminęs per kelis šimtus seniausiųjų kultūrų šaltinius. Juose rastos informacijos dėka, pasisekė ATRASTI mokslininkams dar nežinomus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PAAIŠKINA – KAS ŽEMĖJE VYKO, KAS VYKSTA, BEI KAS VYKS ATEITYJE, PERIODIŠKAI KAS 96 000 METŲ!!! Netenka abejoti, kad Machatma Gandis, Antanui Poškai sakydamas : “LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”, buvo visiškai teisus! Tad netenka abejoti ir tuo, kad LIETUVIŲ KALBA YRA, BEVEIK, VISŲ KALBŲ MOTINA!!! Tai liečia kad ir tokias kalbas kaip: rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir t.t.

    Atsakyti
  2. Gintaras Raulinaitis says:
    prieš 9 metai

    Didžiai gerbiamieji, pasirūpinkite susimildami, jog internete, norint pasirinkti kitą vertimo kalbą nei anglų kalba, – būtų įvesta ir lietuvių kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lapkričio 17-osios horoskopas: kai įspūdžiai užgožia esmę
  • J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus
  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias

Kiti Straipsniai

Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Vilniaus universiteto ekspedicijos dalyviai su laipiojimo įranga medyje

VU mokslininkai Amazonijoje: varlių pėdsakais į 30 metrų aukštį

2026 11 14
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Italų literatūros vertėja Rasa Di Paskualė su akiniais žvelgia į šoną

Italų literatūra Lietuvoje: nuo Dantės iki šiuolaikinių romanų

2026 11 10
c

2027 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai laukiama pasiūlymų

2026 11 10
Dusetose prie Kazimiero Būgos paminklo susirinkę jo gimimo metinių minėjimo dalyviai

M. Gaižiūtė. Kazimiero Būgos Dusetos

2026 11 09
Sportas, išmanieji įrenginiai

Vien savaitgalio treniruotės nėra pats geriausias būdas gerinti fizinį pasirengimą

2026 11 08
Bitės prie medinio avilio lakos, virš jos įrengta vaizdo stebėjimo kamera

Ką apie avilį išduoda bičių elgesys? Mokslininkai kuria išmaniąją stebėjimo sistemą

2026 11 08
Vertėjai Aurelija Bivainytė ir Stefanas Anbro Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginio iliustracijoje

Lietuvių ir danų literatūrą jungia du vertėjai

2026 11 07
Rinkėjai Punsko rinkimų apylinkėje per Lenkijos Seimo rinkimus

S. Birgelis. Ar Punsko kraštas pasirengęs ateities iššūkiams?

2026 11 05

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
Kitas straipsnis
Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai