
Spalio 29 d. mirė muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).
Spalio 23 d. darbo metu, atliekant archeologinių žvalgymų darbus, A. Šapaitę sunkiai sužalojo važiavęs atbulas sunkvežimis. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, išgelbėti A. Šapaitės gyvybės nepavyko – dėl gydymo metu kilusių komplikacijų archeologė sekmadienį mirė.
A. Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, diplominio darbo tema – „Vėlyvojo geležies amžiaus Šiaurės Lietuvos laidojimo paminklai“. 1991–1993 m. dirbo Šiaulių J. Janonio vidurinės mokyklos (dabar – gimnazija) istorijos mokytoja, nuo 1994 m. – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriuje, nuo 1998 m. – Archeologijos skyriaus vedėja.
1997–1998 m. pradėjo žvalgomuosius archeologinius tyrimus Šiaulių senojo miesto vietoje, tyrimų rezultatai įgalino įtraukti jį į archeologijos paminklų sąrašus. Nuo 1997 m. kasmet tyrinėjo Šiaulių senojo miesto vietą, kaupė, tyrė, datavo radinius ir tyrimų medžiagą. Vadovavo daugeliui archeologinių tyrimų ekspedicijų Šiaurės Lietuvoje: Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Telšių miestuose ir rajonuose. Archeologinių tyrinėjimų medžiagą skelbė leidiniuose, skaitė pranešimus konferencijose.
A. Šapaitė buvo viena iš pirmųjų edukacinių užsiėmimų muziejuje iniciatorių (nuo 1999), pagrindinė pirmųjų eksperimentinės archeologijos renginių „Senųjų amatų dienos“ prie Žaliūkių vėjo malūno organizatorė (nuo 2000), muziejaus archeologinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“ kuratorė (2002–2004), parodų: „Lietuva prieš tūkstantį metų. Praėjusio gyvenimo pėdsakai“, skirta Lietuvos tūkstantmečiui (2009) ir „Piliakalniai be pilių“, skirta Piliakalnių metams (2017) idėjų autorė ir kuratorė. A. Šapaitės dėka archeologijos mokslas muziejaus ekspozicijų ir parodų lankytojams bei edukacinių programų dalyviams tapo suprantamesnis, įgavo konkrečius pavidalus ir bruožus. Paskutinis dar 2014 m. A. Šapaitės pradėtas projektas – „Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro modernizavimas pritaikant jį inovatyvioms kokybiškoms edukacinėms veikloms“.
A. Šapaitė buvo žinoma ne tik Šiauliuose, ji bendravo su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio. Buvo įvairių darbo grupių prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos narė, 2016 m. jai suteikta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto III kategorija. Už muziejinę veiklą ir archeologinius-edukacinius darbus buvo ne kartą apdovanota Šiaulių misto mero padėkomis, 2008 m. – Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.
„Visus darbus, kurių ėmėsi Audronė, atlikdavo kūrybiškai, stropiai, laiku. Buvo labai pareiginga, kolegiška, sąžininga, nešališka, kukli, mėgstama ir gerbiama kolegų. Tokią ją ir prisiminsime. Reiškiame užuojautą Mamytei ir artimiesiems“, – rašoma Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojų Alkas.lt redakcijai atsiųstoje užuojautoje.
Velionė bus pašarvota spalio 31 d. po pietų Šiaulių laidojimo namuose „Norgailė“ (Gegužių g. 10A).
Lapkričio 2 d. 8 val. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje (Aido g. 16 A) bus aukojamos Šv. Mišios, laidotuvės lapkričio 2 d. 12 val. Šiaulių Ginkūnų kapinėse.
Užuojauta artimiesiems.